Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Vežėjai prašo valdžios nedidinti kelių mokesčio keliolika kartų

(atnaujinta 17:27 2021.04.02)
Anot "Linavos" asociacijos, dėl priimtų pakeitimų gali išaugti paslaugų ir kai kurių produktų įkainiai vartotojams

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" prašo valdžios peržiūrėti praėjusiais metais priimtus pakeitimus, kurie jų mokamą kelių mokestį tam tikrais atvejais išaugins net 20 kartų.

Praėjusiais metais buvusi Vyriausybė ir Seimas priėmė pakeitimus, pagal kuriuos kelių mokesčiai bus mokami skaičiuojant ne pagal dienas, o pagal nuvažiuotus kilometrus. 

Pasak "Linavos", nuo 2023 metų įsigaliojančios naujovės turės skaudžias ekonomines pasekmes transporto sektoriaus verslui bei gali turėti įtakos kai kurių produktų bei paslaugų kainoms.

Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad pokyčiai reikalingi, bet jie turi būti subalansuoti visapusiškai įvertinant verslo aplinką, o tokiam drastiškam kelių mokesčio kėlimui, nepritaikius kelių infrastruktūros, vežėjai nepritaria.

"Ankstesnės Vyriausybės tikslas buvo surinkti daugiau mokesčių, nes Europos Sąjungos parama kelių priežiūrai ženkliai sumažės. Argumentai, jog kelių priežiūrai turi būti naudojamos lėšos, surinktos taikant kuro akcizą, neįtikino. Neabejotinai, padidėjęs kelių mokestis turės didelės įtakos kainų kilimui. Lietuvoje prekių kainoje logistikos kaštai sudaro apie 10 procentų, o tai nuguls ant vartotojų pečių", — sako Buivydas.

Keleivių vežėjai paskaičiavo, kad kelių mokestis kai kuriems vežėjams pakiltų net 20 kartų. Pavyzdžiui, jei dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurai, tai jis išaugtų iki 15 060 eurų. Tokia suma turėtų būti sumokėta už vieną keleivinio transporto priemonę per metus.

Transporto įmonės "Visla" direktorius Viktoras Monkevič įsitikinęs, kad mažoms įmonėms toks kelių mokesčio augimas bus žingsnis į pražūtį.

"Mažos ir smulkios įmonės, kurios turi vos keliasdešimt darbuotojų, nukentės labiausiai, kurios ir per pandemiją labiausiai nukentėjo transporto sektoriuje. Pavyzdžiui, jei įmonė turi 10 transporto priemonių, šiuo metu ji kelių mokesčio sumoka 7530 eurų per metus, o nuo 2023 metų turėtų mokėti jau 150 600 eurų per metus", — sako Monkevič.

Asociacijos "Linava" inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, šios naujovės skaudžiai atsilieptų ir kroviniam transportui.

"Visgi skaudžiausios pasekmės būtų vidinių pervežimų vežėjams, kurie dabar moka už dieną 11 eurų, o ne pagal nuvažiuotus kilometrus. Kuo daugiau važiuoja, tuo daugiau mokėti reikėtų. Neabejotinai, tai dar labiau pablogintų situaciją vežėjams, kurie pastaruosius metus išgyvena sudėtingus laikus", — sako Burba.

Jis pažymėjo, kad jei nebus peržiūrėti pernai priimti pakeitimai ir sumažintas kelių mokestis, Lietuva gali netekti dar daugiau transporto įmonių. 

Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės "Telmento transportas" direktorius Artūras Telmentas tvirtina, kad pirminiai tikslai buvo geri, nes Lietuvoje siekiama įdiegti panašią tvarką kaip kai kuriose Europos šalyse, tačiau neįvertinti visi aspektai.

"Pavyzdžiui, Vokietijoje yra panaši kelių mokesčio tvarka, kai mokama pagal nuvažiuotus kilometrus, tačiau čia vairuotojai turi galimybę nemokamai naudotis daugeliu paslaugų. Tarkim, tualetai yra nemokami, dušai yra visur, dažniausiai jie mokami, bet kur yra mokamas parkingas, šios paslaugos yra nemokamos. Be to, kai kuriose aikštelėse už dalį sumokėto mokesčio gauni nemokamai maisto pavalgyti. Prancūzijoje visos aikštelės nemokamos, taip pat nemokami ir tualetai, dušai, geriamas vanduo degalų kolonėlėse irgi nemokamas. Lietuvoje to kol kas nėra. Pas mus irgi turėtų būti investuojama į infrastruktūrą, kad vairuotojams būtų patogiau", — sako Telmentas.

Šiuo metu Lietuvoje kelių mokestis mokamas tik už magistralinius kelius, kurie iš viso sudaro 1,7 tūkst. kilometrų. Nuo 2023 metų, jei niekas nesikeis, turės būti mokama ne tik už magistralinius, bet ir važiuojant krašto bei regioniniais keliais, o tai sudarys jau 21 tūkst. kilometrų.

Tegai:
mokesčiai, krovinių vežėjai, vežėjai
Dar šia tema
Remontas baigėsi, o eilės — ne. Lietuvos pasienyje tęsiasi kolapsas
Klaipėdoje automobilių prekeiviai nuslėpė daugiau nei 3 mln. eurų mokesčių
Policija nufilmavo automobilių pardavėjų, kurie nuslėpė milijoninius mokesčius, paiešką
Vaistai

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais

(atnaujinta 15:40 2021.04.22)
Pažymima, kad šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės  

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. 

"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.  

Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. 

Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.

Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai
Balandžio 23-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 23-osios šventės

(atnaujinta 16:25 2021.04.22)
Šią dieną 1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena

Balandžio 23-oji yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.

Šiandien saulė teka 06:01, leidžiasi 20:35, dienos ilgumas 14 val. 34 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Adalbertas, Jurgis, Daugaudas, Vygailė, Jurgita, Jurga.

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu.

Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę ir apginti autorių teises.

Anglų kalbos diena

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 23 dieną — Anglų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus anglų poeto V. Šekspyro garbei, nes tai jo gimimo diena. Anglų kalba neretai vadinama "pasaulio kalba", nes ji, labiau nei kitos kalbos, paplitusi po pasaulį

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Mirė 1931 m.

1910 metais gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. Mirė 1970 m. Vašingtone (JAV).

1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.

1942 metais gimė poetė Janina Martišienė. Mirė 1993 m.

1967 metais gimė prozininkas Vladas Butleris. Mirė 1945 m.

1991 metais įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jo administracinis centras – Plateliai.

2004 metais eidamas 74-uosius metus, netikėtai mirė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas.

2010 metais eidamas 88-uosius metus, mirė prozininkas Anielius Markevičius. Gimė 1927 m. Lenkijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1564 metais gimė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Mirė 1616 m.

1616 metais mirė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Gimė 1564 m.

1661 metais Anglijos karaliumi tapo Karolis II.

1728 metais gaisras smarkiai nuniokojo Kopenhagą (Danija).

1891 metais gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas. Mirė 1953 m.

1938 metais Čekoslovakijos Sudetų krašto vokiečiai ėmė reikalauti autonomijos.

1989 metais Gazos sektoriuje kilus neramumams, Izraelio kareiviai nukovė 22 palestiniečius.

1990 metais Kinijos premjeras Li Pengas atvyko į Maskvą: tai buvo pirmasis Kinijos valdžios atstovo vizitas į Maskvą per pastaruosius 26 metus.

1999 metais NATO valstybių narių vadovai nusprendė sugriežtinti ekonomines sankcijas Jugoslavijai, paskelbdami naftos produktų embargą Belgradui.

2007 metais nuo širdies smūgio netikėtai mirė buvęs Rusijos prezidentas (1991—1999 metais) Borisas Jelcinas. Gimė 1931 m. vasario 1 d. Butkos kaime, Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) regione.

2013 metais Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo legalizuojamos gėjų santuokos, bei jiems leidžiamas įvaikinimas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai