Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė įvardijo galimą visų parduotuvių atvėrimo datą

(atnaujinta 18:52 2021.04.02)
Prekybos įmonių atstovai užtikrino, kad priims bendrus sprendimus, kaip užtikrinti saugią prekybą

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Vyriausybė kitą savaitę svarstys prekybos centrų atvėrimo galimybes ir, jei epidemiologinė situacija leis, jie galėtų pradėti dirbti nuo balandžio 12 dienos, praneša spaudos tarnyba.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais. Per susitikimą pagrindinis dėmesys skirtas didžiųjų prekybos centrų atidarymo galimybei prisitaikant prie pandemijos sąlygų. 

"Girdime verslo lūkesčius ir, nors epidemiologinė situacija Lietuvoje vis dar negerėja, tačiau ieškome būdų, kaip saugiai leisti veikti ne tik prekybos centrams, bet ir tikimės, kad privalomas darbuotojų testavimas, įsibėgėjantis vakcinavimas, kitų būtinųjų saugumo reikalavimų laikymasis leis pamažu atverti galimybes ir kultūrai: renginiams lauke, o taip pat ir viduje, užtikrinat kaip įmanoma didesnį saugumą", — sakė premjerė.

Šimonytė pažymėjo, kad galutinį sprendimą priims ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į situaciją po Velykų.

Prekybos įmonių atstovai užtikrino, kad priims bendrus sprendimus, kaip užtikrinti saugią prekybą, ir jie linkę prisitaikyti prie numatomų sąlygų. Tam, kad verslas sklandžiai ir saugiai galėtų atnaujinti veiklą, bus privaloma reguliariai testuoti savo darbuotojus. 

"Atvėrus prekybos centrus, į darbą galėtų sugrįžti ir tos parduotuvės, kurios neturi įėjimo iš lauko pusės. Karantinas ir suvaržymai negali tęstis amžinai, todėl tikimės, kad kitą savaitę jau bus galima priimti šituos sprendimus", — sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Susitikime aptarti ir pagalbos verslui klausimai. Šiuo metu prekybos įmonėms skirta 7,28 mln. eurų subsidijų (jas gavo 3,7 tūkst. įmonių). Vyriausybė šią savaitę pakeitė Antrojo subsidijų paketo koncepciją. 

Iš viso nuo pandemijos pradžios užregistruota 217 865 COVID-19 infekcijos atvejai, mirė 3 594 asmenys.

Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos. Jie taip pat grąžino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus Velykų laikotarpiui — nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos imtinai.

Tegai:
prekyba, parduotuvė, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Rusijoje pradedami COVID-19 vakcinos nosies lašų pavidalu bandymai
Vyriausybės kanclerė pranešė, kada Lietuvoje gali prasidėti masinė vakcinacija
Šimonytė papasakojo, kokiame etape yra Imuniteto pasų sukūrimas Lietuvoje
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas
Teismas

Klaipėdos tarybos narei skirta 400 eurų bauda banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą

(atnaujinta 17:24 2021.04.14)
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą skyrė 400 eurų baudą uostamiesčio tarybos narei Elai Andrejevai. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Byloje nustatyta, kad tarybos narė savo gyvenamojoje vietoje laikė 61 pakelį įvairių pavadinimų cigarečių.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisės aktais nustatyta, kad vienas asmuo gali laikyti ne daugiau kaip dešimt banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių, jei jie atvežti iš trečiųjų šalių, arba neribotą skaičių pakelių, jei vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip du pakeliai.

Andrejeva teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tas cigaretes ji turi labai seniai, jas jai atveždavo draugai, kai kurias ji pati nusipirkdavo. Tarybos narės manymu, visos cigaretės buvo įsigytos nepažeidžiant įstatymų, todėl prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta. 

Teismo sprendimu Klaipėdos tarybos narei skirta minimali įstatymuose numatyta bauda — 400 eurų ir cigarečių konfiskavimas.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Tegai:
cigaretės, teismas, Klaipėda
Dar šia tema
Teismas įpareigojo Klaipėdos uostą sumokėti baudą Latvijos įmonei
Lietuvoje norima užkirsti kelią kai kurių užsieniečių atvykimui po draudimo Kirkorovui
"Belorus" sanatorijos darbuotojai surengė protestą prie Lietuvos URM

Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje

(atnaujinta 20:25 2021.04.14)
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
Prieš grįždama į mokyklas, Vilniaus savivaldybė įsakė mokiniams ir mokytojams atlikti COVID-19 testą, tačiau ne visi gyventojai palaiko šias priemones. Išsamiau – Sputnik Lietuva nuotraukose

Vilniuje pamažu atidaromos mokyklos. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai, prieš grįždami į mokyklas, turi atlikti COVID-19 testą. Prie kontaktinio ūgdymo galima grįžti tik turint neigiamą testą. Mokyklose pakartotinis testavimas atliekamas po keturių – septynių dienų.

Tačiau ne visiems tėvams patiko tokia tvarka. Kai kurie mano, kad tokie "eksperimentai" jų vaikams nereikalingi.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Trečiadienį, balandžio 14 dieną, prie Vilniaus savivaldybės vyko protesto akcija prieš priverstinį vaikų ir mokytojų testavimą.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau Vilniaus savivaldybė nusprendė neskirti lėšų papildomoms konsultacijoms nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams, kad paskatintų juos grįžti į mokyklą.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Tačiau norint pradėti kontaktinį mokymąsi, visi moksleiviai pirmiausia turi atlikti COVID-19 testą ir po kurio laiko jį pakartoti.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kai kurie tėvai pasisakė prieš tokį "eksperimentą".

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protestuotojai labiausiai skundėsi tuo, kad vaikams, kurių tėvai atsisako atlikti testą, mokslo metai baigėsi, nes jie turėjo rinktis - arba atlikti testą, arba likti namuose.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protesto akciją palaikė Seimo narys, LVŽS partijos narys, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Akcijos metu Europos aikštėje susidarė eilė skiepijimui Vilniaus savivaldybės patalpose.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protesto akciją organizavo visuomenės veikėja Nendre Černiauskienė.

  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Iš pradžiu protestuotojai sušoko ratelį, o po to pasisakė apie žmogaus teisių pažeidimus.

  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kaip pažymėjo Kepenis, žmonės priverčiami testuotis net nepaisant to, kad kiekvieną dieną vis dažniau sakoma, kad testai neparodo realios situacijos.

Tegai:
Vilnius, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje