kariuomenė

Paaiškėjo, kada kariuomenėje planuojama pradėti skiepijimą nuo COVID-19

(atnaujinta 22:55 2021.04.04)
Kariuomenė turi medicininius pajėgumus, susietus su karinių vienetų medicinine priežiūra, kurie leistų mažinti krūvius tiek savivaldybėms, tiek šeimos gydytojams

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu, aptarė vakcinavimo klausimą Lietuvos kariuomenėje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Kariuomenės vadas pateikė vertinimą ir pasiūlymus dėl centralizuoto vakcinų skyrimo Lietuvos kariuomenei, prasidėjus visuotiniam vakcinavimui. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встречи с министром обороны Арвидасом Анушаускасом и командующим Вооруженными силами генералом-лейтенантом Вальдемарасом Рупшисом
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu

Rupšys informavo, kad kariuomenė turi medicininius pajėgumus, susietus su karinių vienetų medicinine priežiūra, kurie leistų mažinti krūvius tiek savivaldybėms, tiek šeimos gydytojams. 

Pasak kariuomenės vado, kariai būtų vakcinuojami pagal kariuomenės vado nustatytus prioritetus, būtų išlaikomas organizuotumas ir kritinių užduočių vykdymas bei rizikos valdymas.

Kaip pažymėjo šalies vadovas, kariuomenės vienetų karinis rengimas ir kovinė parengtis neturi nukentėti dėl vakcinavimosi principų. 

"Reikia ieškoti lankstumo esančioje sistemoje ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės vakcinavimas vyktų užtikrinant jos aukščiausią parengtį", — pabrėžė Nausėda.

Susitikime kalbėta apie pradedamą atnaujinti Nacionalinę saugumo strategiją, kurios parengimo darbo grupei vadovauja krašto apsaugos ministras Anušauskas. Prezidentas taip pat aktyviai įsitrauks į strategijos atnaujinimo procesą tiek teikdamas pasiūlymus, tiek vėliau ją derinant Valstybės gynimo taryboje.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встречи с министром обороны Арвидасом Анушаускасом и командующим Вооруженными силами генералом-лейтенантом Вальдемарасом Рупшисом
Lietuvos prezidento susitikimas su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu

"Peržiūrint strategiją svarbu atliepti valstybės visuotinės gynybos principus ir užtikrinti civilinių institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės įtraukimą į nacionalinį saugumą ir pasirengimą gynybai. Būtina išlaikyti dėmesį konvencinėms grėsmėms, gynybos pajėgumų stiprinimui ir kolektyvinio saugumo įsipareigojimų didinimui. Reikėtų nepamiršti ir valstybės atsparumo dėmens bei valstybės strateginių rezervų vystymo", — akcentavo prezidentas.

Diskusiją apie Nacionalinio saugumo strategiją gruodį inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Krašto apsaugos ministerija su akademinėmis ir analitinėmis institucijomis planuoja organizuoti ekspertinius apskrituosius stalus bei viešąsias konsultacijas.

Darbo grupei pavesta parengti atnaujintą Strategijos projektą iki birželio 30 dienos Nacionalinio saugumo strategiją tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuva pateko į daugiausiai vakcinuotų Europos Sąjungos šalių dešimtuką, taip pat tapo pirma pagal gautų ir panaudotų vakcinų santykį. Lietuvoje pirmąją vakcinos dozę paskiepyta 13,7 proc. suaugusių gyventojų, abiem dozėmis paskiepyti 5,7 proc. gyventojų.

Masinę vakcinaciją nuo COVID-19 planuojama pradėti iki birželio 1 dienos.

Iš viso nuo pandemijos pradžios užregistruotas 217 865 COVID-19 infekcijos atvejai, mirė 3 594 asmenys.

Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos. Ji taip pat grąžino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus Velykų laikotarpiui — nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos imtinai.

Tegai:
kariuomenė, Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1854)
Dar šia tema
Šimašius pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje nustatyta daugiau nei 800 naujų COVID-19 atvejų
Rusijoje pradedami COVID-19 vakcinos nosies lašų pavidalu bandymai
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuota pusė socialinių paslaugų darbuotojų
Vaistai

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais

(atnaujinta 15:40 2021.04.22)
Pažymima, kad šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės  

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. 

"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.  

Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. 

Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.

Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai
Balandžio 23-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 23-osios šventės

(atnaujinta 16:25 2021.04.22)
Šią dieną 1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena

Balandžio 23-oji yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.

Šiandien saulė teka 06:01, leidžiasi 20:35, dienos ilgumas 14 val. 34 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Adalbertas, Jurgis, Daugaudas, Vygailė, Jurgita, Jurga.

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu.

Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę ir apginti autorių teises.

Anglų kalbos diena

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 23 dieną — Anglų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus anglų poeto V. Šekspyro garbei, nes tai jo gimimo diena. Anglų kalba neretai vadinama "pasaulio kalba", nes ji, labiau nei kitos kalbos, paplitusi po pasaulį

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Mirė 1931 m.

1910 metais gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. Mirė 1970 m. Vašingtone (JAV).

1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.

1942 metais gimė poetė Janina Martišienė. Mirė 1993 m.

1967 metais gimė prozininkas Vladas Butleris. Mirė 1945 m.

1991 metais įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jo administracinis centras – Plateliai.

2004 metais eidamas 74-uosius metus, netikėtai mirė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas.

2010 metais eidamas 88-uosius metus, mirė prozininkas Anielius Markevičius. Gimė 1927 m. Lenkijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1564 metais gimė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Mirė 1616 m.

1616 metais mirė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Gimė 1564 m.

1661 metais Anglijos karaliumi tapo Karolis II.

1728 metais gaisras smarkiai nuniokojo Kopenhagą (Danija).

1891 metais gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas. Mirė 1953 m.

1938 metais Čekoslovakijos Sudetų krašto vokiečiai ėmė reikalauti autonomijos.

1989 metais Gazos sektoriuje kilus neramumams, Izraelio kareiviai nukovė 22 palestiniečius.

1990 metais Kinijos premjeras Li Pengas atvyko į Maskvą: tai buvo pirmasis Kinijos valdžios atstovo vizitas į Maskvą per pastaruosius 26 metus.

1999 metais NATO valstybių narių vadovai nusprendė sugriežtinti ekonomines sankcijas Jugoslavijai, paskelbdami naftos produktų embargą Belgradui.

2007 metais nuo širdies smūgio netikėtai mirė buvęs Rusijos prezidentas (1991—1999 metais) Borisas Jelcinas. Gimė 1931 m. vasario 1 d. Butkos kaime, Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) regione.

2013 metais Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo legalizuojamos gėjų santuokos, bei jiems leidžiamas įvaikinimas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai