Keltas Smiltynėje

Smiltynėje prasidės senosios perkėlos krantinės rekonstrukcija

(atnaujinta 23:22 2021.04.04)
Kad nebūtų trikdomas keltų darbas, krantinės rekonstrukcija vyks etapais ir truks apie pusantrų metų

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Šį pavasarį etapais bus pradėta rekonstruoti senosios perkėlos krantinė Smiltynėje, prie kurios švartuojami bendrovės "Smiltynės perkėlos" keltai, užtikrinantys susisiekimą su Kuršių nerija, apie tai praneša Klaipėdos uostas. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusiomis Latvijos įmonėmis SIA "Baltijas jūras geologijas centrs" ir AB "BMGS".

Kaip pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, rekonstrukcija nesutrikdys keltų darbo vasaros sezono metu.

"Kadangi krantinė yra prastos būklės, ją būtina rekonstruoti siekiant užtikrinti saugų keltų švartavimą ir keleivių aptarnavimą. Artėja vasara ir keleivių, besikeliančių į Smiltynę, srautas išaugs, tad noriu atkreipti dėmesį, kad rekonstrukcija keltų darbo nesutrikdys. Yra numatyta, kad darbai bus organizuojami ir vykdomi taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas AB Smiltynės perkėlos keltų darbas šiaurinėje krantinės dalyje vasaros sezono metu", — teigia Latakas.

Kad nebūtų trikdomas keltų darbas, rekonstrukcija vyks etapais. Iš viso bus rekonstruota apie 130 m ilgio krantinė, įrengti slipai, atmušai bei švartavimo stulpai. Rekonstravus krantinę, bus įrengtos dangos. 

Pagal rangos darbų sutartį numatyta prie krantinės išgilinti iki 5,5 m. Šiuo metu gylis čia siekia apie 3 m. Krantinės rekonstravimo ir akvatorijos prie krantinės gilinimo darbai nebus vykdomi vienu metu, o atliekami paeiliui ir tik tam tikrą laiką.

Rekonstravus krantinę, prie jos vienu metu bus galima švartuoti du skirtingų parametrų laivus.Pagal rangos sutartį numatyta, kad rekonstrukcija truks apie pusantrų metų. Darbų vertė — 1,9 mln. Eur (įskaitant PVM).

Remiantis statistika, per metus šia infrastruktūra pasinaudoja daugiau nei 1 mln. keleivių, keltai prišvartuojami daugiau nei 8 tūkst. kartų.

Tegai:
rekonstrukcija
Dar šia tema
Lietuvoje į pervažų saugumo didinimą planuojama investuoti apie 20 mln eurų
Parodyta, kaip vyksta Elektrėnų kaminų demontavimas
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Rusijos ir ES vėliavos

Borelis papasakojo apie įtampos augimą santykiuose su Rusija

(atnaujinta 11:43 2021.04.19)
Europos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į susiklosčiusią pavojingą situaciją pasienyje su Ukraina

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai negerėja, įtampa ir toliau auga, sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis, praneša RIA Novosti.

"Santykiai su Rusija negerėja, priešingai, įtampa auga įvairiomis kryptimis", — prieš ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferenciją vaizdo žinutėje sakė jis.

Visų pirma jis sakė, kad ES ir toliau reiškia susirūpinimą dėl Aleksejaus Navalno sveikatos būklės. "Gavome laišką iš jo komandos. Mums labai rūpi jo sveikatos būklė", — sakė jis.

Jis taip pat priminė, kad Rusijos valdžia "yra atsakinga už Aleksejaus Navalno sveikatos būklę".

Europos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į pavojingą situaciją pasienyje su Ukraina. "Kalbant apie padėtį Ukrainos pasienyje, Rusijos pajėgų dislokavimą. Situacija išlieka labai pavojinga, mes raginame Rusiją išvesti savo karius nuo Ukrainos sienos", — pabrėžė jis.

Jis priminė, kad jų Ukrainos kolega Dmitrijus Kuleba pirmadienį taip pat kalbės su ES užsienio reikalų ministrais vaizdo nuoroda.

Be to, susitikime bus aptarti Čekijos Respublikos kaltinimai Rusijai dėl 2014 metų sprogimų ir diplomatų išsiuntimo.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam nerimauti. Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienio vakarą pareiškė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Janas Hamacekas pareiškė, kad iš šalies bus išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, kurie privalo palikti šalį per 48 valandas. Sekmadienį Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš diplomatų išsiuntimą iš Prahos. Į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad 20 ambasados ​​darbuotojų paskelbta persona non grata, kurie per 24 valandas turi palikti Rusijos Federacijos teritoriją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą sprogime Čekijos Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir nenuoseklūs. Ministerija taip pat išreiškė griežtą protestą Čekijos valdžiai ir pažadėjo, kad Maskva atsikirs.

Tegai:
santykiai, ES, Rusija