Lazdynų poliklinika, archyvinė nuotrauka

Vilniaus merija suplanavo dalies poliklinikų pertvarką

(atnaujinta 23:29 2021.04.04)
Sostinėje jungiamos Lazdynų, Karoliniškių bei Naujininkų, Naujosios Vilnios poliklinikos, nauja struktūra veiklą pradės nuo vasaros vidurio

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Vilniuje Lazdynų polikliniką ketinama prijungti prie Karoliniškių poliklinikos, o Naujininkų — prie Naujosios Vilnios poliklinikos, praneša miesto savivaldybė.

Tokiam sprendimui trečiadienį pritarė sostinės savivaldybės taryba. Visiškai reorganizuoti įstaigas planuojama per vasarą.

Pranešama, kad pacientams dėl šių reorganizacijų nesikeis nei šeimos gydytojas, nei paslaugos teikimo vieta, išskyrus tik naujai atsirandančias paslaugas.

"Norint užtikrinti vienodą paslaugų lygį visose sostinės gydymo įstaigose, aprūpinti jas naujomis medicinos technologijomis ir įranga, užtikrinti kiek galima platesnį spektrą sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie garantuotų kiek galima trumpesnį paslaugos laukimo laiką, reikalingi sprendimai dėl įstaigų tinklo pertvarkos", — sakė Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Lazdynų ir Karoliniškių poliklinikos

Medicinos įstaigų vadybos specialistų vertinimu, Lazdynų ir Karoliniškių poliklinikos tik laimės, iš dviejų gydymo įstaigų perėmus stipriausius, inovatyviausius sprendimus, sutelkus geriausius specialistus, o kartu ir finansus bei medicinos išteklius.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tuo tarpu gyventojai ir toliau šalia savo namų turės pasirinktus šeimos gydytojus, gydytojus konsultantus, laboratoriją, gydytojus odontologus, rentgenologinių tyrimų galimybę bei visus kitus specialistus. Kartu jie gaus daug naujų paslaugų, kurių iki šiol Lazdynų poliklinika dėl ribotų finansų, specialistų trūkumo, galiausiai — ribotos infrastruktūros, negalėjo pasiūlyti. Jos bus teikiamos Karoliniškių poliklinikos patalpose. 

Sujungus Karoliniškių ir Lazdynų poliklinikas naujos įstaigos pacientų skaičius viršys 85 tūkst.

Naujininkų ir Naujosios Vilnios poliklinikos

Planus sujungti Naujininkų ir Naujosios Vilnios poliklinikas nulėmė šių įstaigų dydis ir panašumas. Būdamos mažos, abi jos susiduria su panašiomis problemomis teikiant paslaugas gyventojams — trūksta tiek šeimos gydytojų, tiek ir antrinio lygio gydytojų specialistų paslaugų, nes sunku užtikrinti visų reikiamų specialistų visą etatinį krūvį bei apskritai juos pritraukti darbui. Stringa ir šių įstaigų modernizacija, medicininės įrangos atnaujinimas.

Tikimasi, kad sujungus jas į vieną juridinį asmenį visos šios problemos bus išspręstos, o per tai ir pagerės paslaugų prieinamumas. 

Numatoma, kad dalis paslaugų (šeimos gydytojų, kai kurių gydytojų specialistų) būtų dubliuojama, tačiau dalis antrinio lygio specialistų teikiamų paslaugų bus koncentruojama vienoje iš teikimo vietų, kur bus sutelkta reikiama medicininė įranga. 

Tai leis efektyviau panaudoti abiejų įstaigų išteklius, nedubliuoti kai kurių paslaugų bei kai kurių veiklų (pvz., įsteigiant bendrą abiem įstaigoms laboratoriją, apjungiant IT infrastruktūrą bei įkuriant bendrą skambučių centrą), taip pat racionaliau naudoti ribotus finansinius išteklius.

Numatoma, kad nauja struktūra veiklą pradėtų nuo vasaros vidurio. Preliminarus prisirašiusių pacientų skaičius viršytų 46 tūkst. Šiuo metu abi įstaigos jų turi maždaug po 23 tūkst. 

Po reorganizacijos veiksiančioje įstaigoje liktų dirbti visas abiejų įstaigų turimas medicinos personalas, kas iš viso būtų apie 90 gydytojų ir tiek pat slaugytojų.

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniuje grąžinamas COVID-19 skyrius, plečiamos vakcinavimo apimtys
"Litexpo" patalpose įsikurs dar vienas vakcinacijos centras Vilniuje
Vilniaus miesto taryba pritarė valčių elingo Neries pakrantėje rekonstrukcijos projektui
Koncentracijos stovykla, archyvinė nuotrauka

Rusijoje papasakojo, kaip Vokietijos koncentracijos stovykla nepalaužė sovietų karių

(atnaujinta 09:56 2021.04.18)
Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Sunkios sąlygos, kuriomis sovietų karo belaisviai buvo laikomi nacių koncentracijos stovykloje netoli Lenkijos miesto Tščankos, nepalaužė kalinių moralės — sumušę lagerio sargybą, jie prisijungė prie juos išvadavusių Raudonosios armijos dalinių, paskelbti archyviniai dokumentai. Apie tai pasakoja Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė. Raudonosios armijos kariai Lenkijos mieste Tščankoje. Archyviniai dokumentai, įtraukti į daugialypės terpės skyriaus ekspoziciją, buvo išslaptinti ir paskelbti vykdant federalinį projektą "Be senaties termino", įgyvendintą Rusijos Federacijos prezidento nurodymu Tščankos apygardos komendanto kapitono Grišakovo ataskaita, kurioje aprašytos trys sovietų kariuomenės čia atrastos nacių koncentracijos stovyklos: "viena — tarybiniams piliečiams, viena — skirta karo belaisviams Rusijos kariams ir karininkams, kitas — kitų valstybių karo belaisviams".

Civilių gyventojų stovykloje iki 1,3 tūkstančio žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo laikomi drėgnose ir šaltose medinėse kareivinėse. Kareivinės buvo iš lentų, jose buvo šalta ir drėgna. Kalinių maistas "buvo tik daržovės: morkos, kopūstai, burokėliai". "Sriuba buvo verdama kartą per savaitę. Maisto kokybė buvo prasta. Duona buvo duodama po 200 gramų suaugusiam ir 100 gramų vienam vaikui", — sakoma pranešime.

Kalinius, ypač vaikus, kankino įvairios ligos — skarlatinos, difterijos ir trachomos  epidemijos.

Sovietų karo belaisvių stovykloje buvo iki 100 žmonių, įsikūrusių už spygliuotų vielų 200 x 200 metrų plote penkiose mažose kareivinėse. Tačiau paimtų į nelaisvę karių ir Raudonosios armijos karininkų dvasia nebuvo palaužta: kaip liudija pranešimas, "kai mūsų tankai įžengė į miestą, karo belaisviai nužudė sargybinius ir pateko į aktyvius dalinius".

Užsienio karo belaisviai buvo laikomi skirtingomis sąlygomis. Ataskaitoje teigiama, kad ši stovykla "nebuvo aptverta spygliuota viela", kaliniai buvo apgyvendinti viename dideliame name su grotomis ant langų. Šioje stovyklavietėje "buvo 44 prancūzai ir 6 belgai, kurie galėjo laisvai vaikščioti po miestą be apsaugos, kai kurie iš jų dirbo privačiose batsiuvių dirbtuvėse ir krautuvėse".

Tegai:
koncentracijos stovykla, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje rasta koncentracijos stovyklos, kur sargyboje dirbo estai, kalinių žudymo vieta
Vaikų koncentracijos stovyklos kūrėjai išvengė teismo, pareiškė istorikas
Vokietijoje kaltinama 95-erių buvusi koncentracijos stovyklos komendanto sekretorė
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

(atnaujinta 10:09 2021.04.18)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 233 631, 211 411 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 70 409.

Per pastarąją parą užfiksuotos 6 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 760.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2  atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 1452 žmonės, antra skiepo doze — 181. Iš viso 209 572 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 353 891 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 035 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija