Vilnius

Įsigyti naujos statybos būstą lietuviai renkasi dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai

(atnaujinta 16:45 2021.04.04)
Praėjusių metų pabaigoje įsigyjamo senos statybos būsto, statyto iki 2000 metų, dalis buvo sumažėjusi iki 34 procentų

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019–2020 metų statybos, rodo "Swedbank" duomenys. 

Pabrėžiama, jog pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ši tendencija dar labiau sustiprėjo praėjusiais metais. 

Įsigyti naujausios statybos būstą lietuviai renkasi kur kas dažniau nei kaimyninių šalių gyventojai — Estijoje ir Latvijoje iš visų banko finansuojamų būsto sandorių naujausios statybos būsto dalis siekia, atitinkamai, 35 proc. ir 20 proc. 

Praėjusių metų pabaigoje įsigyjamo senos statybos būsto, statyto iki 2000 metų, dalis buvo sumažėjusi iki 34 proc., o naujausios statybos būstai, statyti ne vėliau 2019 metais, sudarė apie 50 proc. visų banko finansuotų būsto įsigijimo sandorių. Likusius 16 proc. būsto įsigijimų su būsto paskola sudarė 2000–2018 metų laikotarpiu pastatyti būstai. 

Įsigyjant naujos (2000-2018 metų) ar naujausios (2019-2020 metų) statybos būstą šalies gyventojai skolinasi vidutiniškai apie 93 tūkst. eurų. Palyginti su 2019 metais, vidutinė paskolos suma šio tipo būstui išaugo 7 proc.

Tuo tarpu senos statybos (iki 2000 metų) būsto įsigijimui praėjusiais metais lietuviai skolinosi vidutiniškai 47 tūkst. eurų, ši suma palyginamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, būstas, apklausa, Swedbank
Dar šia tema
Ar Visuotinis Lietuvos liaudies susirinkimas išspręs Stambulo konvencijos klausimą
Apklausa rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis prancūzų nori pasiskiepyti "Sputnik V"
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas

JAV Lietuvos kariuomenei perduoda prieštankinius granatsvaidžius

(atnaujinta 14:04 2021.04.12)
Kaip teigiama Lietuvoje, amerikietiški ginklai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo" regione

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jungtinės Valstijos dovanos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ginklų perdavimo ceremonija vyks trečiadienį LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, M72 LAW granatsvaidžiai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo", taip pat "Baltijos regiono saugumo".

"Puikiai suprantame, kokioje sudėtingoje saugumo situacijoje yra mūsų regionas, todėl taip pat investuojame į savo gynybą, skiriame 2 procentus nuo BVP, didiname ir modernizuojame savo kariuomenę. Glaudžiai bendradarbiaujame su JAV įsigydami modernią įrangą (sraigtasparnius, šarvuotus visureigius) bei amuniciją (prieštankines raketų sistemas JAVELIN)", — sakė ministras.

Pranešama, kad granatsvaidžiai M72 LAW patikrinti kovinėmis sąlygomis JAV ir sąjungininkų pajėgų operacijose Irake ir Afganistane bei kitų konfliktų metu.

M72 LAW granatsvaidžius Amerikos armija 1962 metais priėmė kaip individualų prieštankinį ginklą. Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose M72 LAW serijos granatsvaidžius pakeitė naujesni ir efektyvesni ginklai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei
Vilnius

Sekmadienį oro temperatūra Lietuvoje buvo vasariškai šilta

(atnaujinta 13:30 2021.04.12)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Sekmadienį bent dalyje Lietuvos buvo vasariškai šilta, rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Vakar oro temperatūra sušilo net virš +20 laipsnių. Šilčiausia buvo Alytuje, kur sušilo iki 21,5 °C , bet iki rekordo pritrūko.

Tuo tarpu vėsiausia diena buvo šiaurės vakariniuose rajonuose (13-14°C), o Nidoje sušilo mažiausiai — iki 12 laipsnių.

"Šiandienos naktis irgi buvo labai šilta (kaip tokiu metų laiku). Atvėso iki +6 +11 laipsnių, bet daug kur nenukrito žemiau +9 +10 laipsnių. Deja, bet trumpai pabuvusi šiluma pamažu traukiasi", — rašoma pranešime.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Aukščiausia temperatūra svyruos nuo 13 iki 18 , Vakarų šalyje kai kur 10–12 laipsnių.

Tegai:
šiluma, orai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Nuo Nicos paplūdimių iki Vilniaus gatvių: pavasaris įvairiose ​​šalyse
Nepaisant gausaus sniego, Lietuvoje vis tiek fiksuojama meteorologinė sausra
Gyventojai perspėjami saugotis stipraus vėjo
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir ne labai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė ePolicijos pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

ePolicijos pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostuoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke šalia Druskininkų — jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebooke rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba"Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50—60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas"Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013—2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją:"Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti"ePolicininko" skambučio. Įdomu ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė"ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės