VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 1454 gaisrai – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys.

Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, praėjusi žiema buvo šaltesnė nei standartinė klimato norma – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,9 °C. Šaltesnė žiema paskutinį kartą buvo tik 2013 metais. 

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai. 

"Pačio gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai jau būna užsikišę, kai nėra valomi sezono metu. Šį žiemos sezoną (2020 m. gruodį – 2021 m. vasarį) užfiksavome beveik 23 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų nei praėjusią žiemą", – komentuoja Žiukelis.

PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (36 proc.), elektros įrenginių, prietaisų ir elektros instaliacijos gedimų (10,8 proc.), neatsargaus elgesio su ugnimi (10 proc.).

© Sputnik / Владислав Адамовский

Tyrimas: vis daugiau lietuvių perka naujausios statybos būstą

"Apie gaisro riziką derėtų galvoti jau statybų metu – deja, siekiant sutaupyti pasirenkami nepatikimi meistrai ar netinkamos medžiagos, dėl to rizikuojama namų saugumu. Neretai statant krosnis, židinius ir jų kaminus, nesilaikoma saugumo reikalavimų, ypač – atstumų tarp konstrukcijų ar degių medžiagų. Pasitaiko klaidų ir darant apdailą – yra tekę matyti, kai kaminui buvo padaryta medinė apdaila, nors pagal ugniagesių rekomendacijas tokioje vietoje negali būti jokios degios medžiagos", – teigia Žiukelis.

Klaidų gyventojai pridaro ir kūrendami ugnį – dėl naudojamų drėgnų malkų ar kūrenamų šiukšlių greičiau kemšasi kaminai, gaisro riziką didina ne tik laiku nevalomi arba netinkamai išvalomi kaminai ir dūmtraukiai, bet ir patys katilai bei krosnys. 

Liepsnoja ne tik židiniai ar kaminai, bet ir elektronika bei buities prietaisai – gaisrą sukelia kraunami paspirtukai, prožektoriai, užsidega elektriniai virduliai. 

Pasak draudimo bendrovės atstovo, tuo pačiu buvimas namuose gali apsaugoti nuo didesnės gaisro grėsmės: laiku pastebėjus nelaimę, galima greičiau jai užkirsti kelią ir apsaugoti savo turtą.

Draudimo bendrovės duomenimis, didžiausia dėl gaisro išmokėta žala 2020 metais siekė virš 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Vyriausybei vadinamąjį "galimybių" pasą, kurį gautų pasiskiepiję nuo COVID-19, turintys neigiamą testo atsakymą ar įgiję imunitetą. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

© Sputnik / Владислав Адамовский

Vyriausybė planuoja pratęsti karantiną iki vasaros, bet atverti prekybą

Numatoma, kad "galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.  

Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas, nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. 

Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą — nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.  

"Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų  ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms — grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis", — sako Armonaitė.  

Pasak ministrės, šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius ir švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

© Photo : Тwitter / Russian Embassy, IDN

SAM: kovai su COVID-19 trūksta 280 milijonų eurų

Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Trečiadienį Vyriausybė pasiūlė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu  ministrų kabinetas planuoja leisti dirbti parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose, sporto klubams ir kūno rengybos centrams. Sprendimą dėl veiklų atvėrimo bus priimtas ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 15 437 žmonės, antra — 2 714. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.