Ugniagesys, archyvinė nuotrauka

PAGD statistika parodė, kas yra dažniausia gaisrų priežastis Lietuvoje

(atnaujinta 13:25 2021.04.04)
Dažniausiai gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 1454 gaisrai – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys.

Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, praėjusi žiema buvo šaltesnė nei standartinė klimato norma – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,9 °C. Šaltesnė žiema paskutinį kartą buvo tik 2013 metais. 

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai. 

"Pačio gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai jau būna užsikišę, kai nėra valomi sezono metu. Šį žiemos sezoną (2020 m. gruodį – 2021 m. vasarį) užfiksavome beveik 23 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų nei praėjusią žiemą", – komentuoja Žiukelis.

PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (36 proc.), elektros įrenginių, prietaisų ir elektros instaliacijos gedimų (10,8 proc.), neatsargaus elgesio su ugnimi (10 proc.).

Namų statyba Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Apie gaisro riziką derėtų galvoti jau statybų metu – deja, siekiant sutaupyti pasirenkami nepatikimi meistrai ar netinkamos medžiagos, dėl to rizikuojama namų saugumu. Neretai statant krosnis, židinius ir jų kaminus, nesilaikoma saugumo reikalavimų, ypač – atstumų tarp konstrukcijų ar degių medžiagų. Pasitaiko klaidų ir darant apdailą – yra tekę matyti, kai kaminui buvo padaryta medinė apdaila, nors pagal ugniagesių rekomendacijas tokioje vietoje negali būti jokios degios medžiagos", – teigia Žiukelis.

Klaidų gyventojai pridaro ir kūrendami ugnį – dėl naudojamų drėgnų malkų ar kūrenamų šiukšlių greičiau kemšasi kaminai, gaisro riziką didina ne tik laiku nevalomi arba netinkamai išvalomi kaminai ir dūmtraukiai, bet ir patys katilai bei krosnys. 

Liepsnoja ne tik židiniai ar kaminai, bet ir elektronika bei buities prietaisai – gaisrą sukelia kraunami paspirtukai, prožektoriai, užsidega elektriniai virduliai. 

Pasak draudimo bendrovės atstovo, tuo pačiu buvimas namuose gali apsaugoti nuo didesnės gaisro grėsmės: laiku pastebėjus nelaimę, galima greičiau jai užkirsti kelią ir apsaugoti savo turtą.

Draudimo bendrovės duomenimis, didžiausia dėl gaisro išmokėta žala 2020 metais siekė virš 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.

Tegai:
priešgaistinė gelbėjimo tarnyba, gaisrininkas, gaisras
Dar šia tema
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Ugniagesiai įspėjo, jog už žolės deginimą gyventojams gresia baudos iki 300 eurų
Ugniagesiai išgelbėjo Kuršių mariose įlūžusį žveją
Vakcina Johnson & Johnson, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje atidedamas skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina

(atnaujinta 18:39 2021.04.14)
Anksčiau JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina savo šalies teritorijoje, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.

"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.

Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu. 

"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų. 

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atostogų — per skiepus
Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė "galimybių" paso koncepciją

(atnaujinta 18:46 2021.04.14)
"Galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu 

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Vyriausybei vadinamąjį "galimybių" pasą, kurį gautų pasiskiepiję nuo COVID-19, turintys neigiamą testo atsakymą ar įgiję imunitetą. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Numatoma, kad "galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.  

Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas, nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. 

Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą — nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.  

"Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų  ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms — grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis", — sako Armonaitė.  

Pasak ministrės, šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius ir švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Trečiadienį Vyriausybė pasiūlė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu  ministrų kabinetas planuoja leisti dirbti parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose, sporto klubams ir kūno rengybos centrams. Sprendimą dėl veiklų atvėrimo bus priimtas ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 15 437 žmonės, antra — 2 714. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.

Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą
Šalies ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai
Lietuva gavo pirmąją "Janssen" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Ne tiek pavojinga: Lietuvos profesorius įvertino "britiškąją" COVID-19 atmainą