Kauno vakcinavimo centras

Kauno vakcinavimo centre atverta tūkstančiai naujų registracijų

(atnaujinta 15:24 2021.04.05)
Šiuo metu Kaune greta 65+ amžiaus grupės senjorų savarankiškai ar su artimųjų pagalba registruotis internete gali turintieji lėtinių ligų, taip pat mokytojai, dėstytojai ir pilnametystės sulaukę abiturientai

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Kauno vakcinavimo centre iškart po Šv. Velykų planuojamas nemenkas pacientų antplūdis: antradieniui tikimasi pakviesti apie 4 tūkst., o per visą ateinančią savaitę iš viso — iki 16 tūkst. žmonių, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Vien Šv. Velykų išvakarėse Kaune per dvi dienas pasiskiepijo beveik 6 tūkst. žmonių. Po švenčių tikimasi dar didesnio kauniečių aktyvumo. Elektroninėje registracijos sistemoje adresu http://vakcinavimas.kaunas.lt likusių registracijų skaičius per ilgąjį savaitgalį sparčiai mažėja.

Šiuo metu greta 65+ amžiaus grupės senjorų savarankiškai ar su artimųjų pagalba registruotis internete gali turintieji lėtinių ligų, taip pat mokytojai, dėstytojai ir pilnametystės sulaukę abiturientai.

Pažymima, jog pasitelkus Kauno miesto poliklinikos ir "Registrų centro" prižiūrimus "e.sveikatos" duomenis, informacija apie lėtinėmis ligomis sergančius asmenis jau sukelta į skaitmeninę platformą, todėl galimybė individualiai registruotis skiepams šiuo metu turi būti prieinama daugiau kaip 100 tūkst. kauniečių.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje prioritetų eilėje pateiktas platus sąrašas lėtinių ligų, kuriomis sergantys žmonės turi pirmumą skiepams nuo COVID-19. Cukrinis diabetas su komplikacijomis, bronchinė astma bei kitos lėtinės plaučių ligos su kvėpavimo nepakankumu, onkologinės, širdies ir kraujagyslių, kepenų ligos, taip pat antrojo ir trečiojo laipsnio nutukimas, dauguma nervų ir raumenų sistemos ligų — tik dalis prioritetinėse gretose išvardintų sveikatos sutrikimų. Čia patenka ir organo ar audinio transplantacijos laukiantys recipientai.

Tuo pačiu registruotis kviečiami ir mokytojai, dėstytojai bei 18 metų sulaukę abiturientai, kurie buvo apsisprendę skiepytis, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatvyko į vakcinavimo centrą. Jų duomenys saugomi sistemoje, kad bet kada galėtų pakartotinai pakliūti į eilę vakcinavimui.

Jei vis dėlto registracijos nepavyktų sėkmingai atlikti iki paskutinio žingsnio, pasak specialistų, tai gali reikšti, kad universitetai, mokyklos ar kitos įstaigos dar nėra pateikusios savo darbuotojų bei auklėtinių sąrašų. Tokiu atveju siūloma susisiekti su savo įstaigos administracija ir sulaukti, kol duomenys sistemoje bus operatyviai papildyti.

Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, susidūrus su kliūtimis, patariama kreiptis į savo šeimos gydytojus.

Karantinas respublikoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Judėjimas tarp savivaldybių draudžiamas iki balandžio 6 dienos imtinai. Tuo pačiu metu gyventojai vis dar turi galimybę judėti tarp žiedinių savivaldybių, tai yra, judėti leidžiama tiems, kurie gyvena kaimyninėse miesto ir rajono savivaldybėse.

Naujausiais duomenimis, per visą pandemiją Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 220 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,6 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Lietuva, Kaunas, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1832)
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:41 2021.04.19)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 234 232, 211 503 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 69 336.

Per pastarąją parą užfiksuota 10 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 20 iki 109 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 770.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 84 žmonės, antra skiepo doze — 1. Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1832)
Dar šia tema
Italijoje įvardyta turizmo sezono atidarymo data
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės