Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje per parą nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai

(atnaujinta 13:23 2021.04.06)
Iš viso per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 220 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau nei 3,6 tūkst. iš jų baigėsi mirtimi

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 686 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, rodo Statistikos departamento duomenys.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 220 900, 201 845 — pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 66 788.

Per pastarąją parą fiksuojamos 6 mirtys nuo COVID-19. Bendras mirčių skaičius nuo COVID-19 šalyje siekia 3 623.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 33 668 žmonės, antra skiepo doze — 46 piliečiai. Iš viso 176 461 žmogus šalyje vakcinuotas dviem skiepo dozėmis. Dar 215 855 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 568 777 vakcinos.

Karantinas šiuo metu galioja iki balandžio pabaigos. Judėjimo apribojimai galioja iki balandžio 6 dienos, 24:00.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1853)
Medicininė kaukė ir pirštinės

SAM kreipiasi į prokuratūrą: medikai negavo beveik milijoną apsaugos priemonių

(atnaujinta 11:38 2021.04.22)
Nustatyta, kad apsaugos priemonės iš Kinijos  pasiekė Lietuvą, tačiau šalyje kažkur pradingo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių už beveik 912 tūkst. eurų trūkumo. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, buvo nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tenka pripažinti ir apgailestauti, kad pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema vis dar yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių.

"Teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų mastas indikuoja, jog sveikatos apsaugos sistema nėra atspari korupcijos atžvilgiu. Nors tiriamų veiksmų pobūdis ir įžūlumas liūdina, tačiau suteikia dar daugiau motyvacijos skirti jėgas kovai su šia mūsų sistemos yda", – sako ministras.

Praeitų metų kovo mėnesį ESSC sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24,6 mln. eurų. 

Krovinių pristatymą į Lietuvą visų rūšių transportu organizavo Susisiekimo ministerija. Operacijų vadovo sprendimu, jai buvo pavesta pagal pateiktus sąrašus paskirstyti asmens apsaugos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms, kurios buvo įpareigotos pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

Gavus šiuos aktus, buvo pastebėtas ženklus prekių kiekio neatitikimas sutartyje su tiekėju ir sąskaitose nurodytu prekių kiekiu. Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.

Suskaičiavus šiuos likučius bei įstaigų gautas prekes, nustatyta, kad trūksta 844 245 vnt. prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių – už 911 896,40 eurų.

Tiekėjas informavo ESSC, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1853)
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta vienuoliktoji "AstraZeneca" vakcinų siunta
Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19
Vyriausybė įvardijo, kokie numatomi karantino pakeitimai
SAM: kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Seimas parengs Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų

(atnaujinta 09:41 2021.04.22)
Pasak seimo pirmininkės, parlamentinių frakcijų vadovai susitarė susitikti kitą savaitę ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Visų Seimo frakcijų vadovai vieningai mano, kad tiesioginiai merų rinkimai turėtų būti įteisinti Konstitucijoje, ir patys parengs atitinkamas pataisas, praneša “Ekspress-nedelia” su nuorodą į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Apie tai šalys susitarė parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.

"Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus", – po  žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad kitą savaitę vėl vyks susitikimas tokiu pačiu formatu ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui. Seimo pirmininkė tikisi iki birželio jau turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti tikimasi kitų metų pradžioje.

Anksčiau Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai, kurie buvo įvesti 2015 metais, prieštarauja respublikos Konstitucijai. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Prieš tai juos rinko savivaldybių tarybos.

Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra, pasibaigus šiuo metu išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Tegai:
Konstitucija, Seimas
Dar šia tema
Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas
"Alko apokalipsė" Lietuvoje atšaukiama, sakė Seimo pirmininkė
Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
AstraZeneca vakcina

EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida

(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.

Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.

Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, koronavirusas, AstraZeneca, Europos Komisija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1853)
Dar šia tema
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
SAM: antra "AstraZeneca" vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina