Pinigai, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, koks yra svarbiausias kriterijus renkantis elektros tiekėją

(atnaujinta 14:00 2021.04.06)
Jautrumas elektros kainai yra didžiausias ne tarp iki pensinio ir pensinio amžiaus žmonių, o tarp jaunesnių, aktyvių visuomenės atstovų

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Daugumai Lietuvos gyventojų elektros energijos kaina yra svarbiausias kriterijus renkantis elektros tiekėją, rodo "Spinter tyrimų" apklausa. 

Net 75 procentai apklaustųjų pažymėjo, kad elektros energijos tiekėją pasirinko remdamiesi šiuo kriterijumi. 

Šalies didmiesčiuose kainą akcentuoja 76 proc., kaimuose — 74 proc. gyventojų. 79 proc. mažiausias, arba iki 300 eurų, pajamas vienam namų ūkio nariui gaunantys apklausos dalyviai akcentuoja kainą, kaip ir 78 proc. respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 700 eurus per mėnesį.

Jautrumas elektros kainai yra didžiausias ne tarp iki pensinio ir pensinio amžiaus žmonių, o tarp jaunesnių, aktyvių ir galimai daugiau finansinių įsipareigojimų bei išlaikomų asmenų turinčių visuomenės atstovų, kurių amžius 46–55 metai (80 proc.) ir 36–45 metai (77 proc.). 

Antroje vietoje atsidūrė asmeniniams poreikiams pritaikyti pasiūlymai bei aiški nauda vartotojui, kuriuos paminėjo po 29 proc. apklausos dalyvių.

Trečiąją prioritetų vietą užėmė greitas ir patogus aptarnavimas internetu, bet tai daugiau būdinga jaunesnio amžiaus grupėms. Tuo tarpu fiziškai grynaisiais atsiskaityti labiau mėgstantys vyresni gyventojai to aiškiu prioritetu nelaiko. 

Žalia, arba aplinkai draugiška, elektra labiau rūpi didžiausių pajamų grupės atstovams. 28 proc. didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių norėtų rinktis būtent tokią elektrą, kai tarp mažiau uždirbančių tokių yra maždaug 16–17 proc. 

"Galima sakyti, kad vartotojai iš rinkos liberalizavimo tikisi mažų kainų, tačiau ryškėja ir kita svarbi tendencija. Be išlaidoms ypač jautrių vyresnių ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, jaunesni apklausos dalyviai nori operatyvaus aptarnavimo internetu, o didesnių pajamų gavėjai daugiau dėmesio skiria tam, ar elektra yra draugiška aplinkai", — sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" verslo vystymo projektų vadovas Henrikas Gaidamavičius.

Reprezentatyvioje "Spinter tyrimų" apklausoje šiemet sausio 18–27 dienomis dalyvavo 1 013 gyventojų, kurių amžius 18–75 metai.

Tegai:
apklausa
Dar šia tema
Lietuva pradėjo rekonstruoti vieną iš elektros linijų, kad išeitų iš BRELL 
Ekspertas įvertino reikalavimą blokuoti Rusijos žiniasklaidos tinklalapius Latvijoje
"Litgrid" surengs Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo vertinimo konsultacijas
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ligoninės lova

Pasiskiepijęs "Pfizer" vakcina Estijoje mirė pagyvenęs žmogus

(atnaujinta 19:52 2021.04.19)
Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau manoma, kad "dehidracija atsirandanti dėl skiepijimo, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Estijoje praėjusią savaitę buvo užregistruotas mirtinas atvejis, kai žmogus buvo paskiepytas nuo koronaviruso Pfizer / BioNtech Comirnaty vakcina. Mirė 86 metų vyras, praneša Estijos vaistų agentūra.

Gavęs antrą vakcinos dozę, vyras mirė šeštą dieną po vakcinacijos.

"Naktį po vakcinacijos jam pasireiškė skonio jautrumo sutrikimas, pablogėjo rijimas, padidėjo prakaitavimas, vėmimas antrą dieną, kraujospūdžio kritimas ir alpimas trečią dieną. Ligoninėje pacientui buvo diagnozuotas širdies priepuolis, kurio rezultatas buvo staigi mirtis", — sakoma agentūros svetainėje.

Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau agentūra mano, kad "dehidracija (atsirandanti dėl skiepijimo - Sputnik) gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio".

Vos per praėjusią savaitę departamentas gavo 31 pranešimą apie šalutinį poveikį po Pfizer / BioNtech vakcinacijos. Iš jų du atvejai buvo klasifikuojami kaip sunkūs.

Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad šalis pradės naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" po to, kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos. Iš viso Lietuva jau vakcinavo daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų (65+ m. amžiaus) gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
mirtis, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Praeiviai  Vilniuje

Lietuvos politikas EK patarimą padidinti pensinį amžių pavadino "tragikomišku"

(atnaujinta 19:10 2021.04.19)
Pasak Lingės, reikia dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir nepriklausomi, nes yra problemų socialinėje srityje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai iki 2040 metų pensinį amžių padidinti iki 72 metų, Facebook rašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Linge.

Pasak jo, Europos Komisijos parengė žaliąją knygą dėl senėjimo. Ji rekomenduoja Lietuvai pakelti pensinio amžiaus ribą, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

"Nesunku nujausti, kad ši prognozė mūsų vyresnio amžiaus žmonių nepradžiugintų, - rašė jis.

Linge pažymėjo, kad pagal 2015 metų apklausą vyrai Lietuvoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys - iki 59 metų. Dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims.

"Dar tragikomiškiau ši prognozė atrodo tikėtinos gyvenimo trukmės kontekste žiūrint iš šios dienos taško. Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė - 71,5 m. (moterų 81 m.)", — sakė jis.

Pasak Lingės, iki šios dienos amžiaus pratęsimo klausimas nėra svarstomas, tačiau tendencija išlieka akivaizdi - reikėtų dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir savarankiški.

Politikas pažymėjo, kad Lietuvoje tik šeši procentai vyresnių nei 65 metų moterų savo sveikatą apibūdina kaip gerą, o ES vidurkis - 36 proc. Ligos prevencija, ankstyva diagnozė ir sveikos gyvensenos įpročiai yra efektyviausia priemonė užtikrinti sveiką senatvę, sako Lingė.

Be to, nepaisant indeksavimo ir pensijų didinimo, vyresnio amžiaus žmonių skurdo problema tebėra aktuali. Tyrimo duomenimis, beveik 70 procentų vienišų gyventojų, vyresnių nei 65 metų, negali sau leisti papildomų išlaidų. Pasak Lingės, būtina padidinti viešųjų finansų dalį socialinėje apsaugoje, nes Lietuva šioje srityje smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio.

Politikas taip pat pažymėjo, kad perkvalifikavimo ir kitose užimtumo programose turėtų būti skiriamas didelis dėmesys vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems artėja pensinis amžius.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais šalis pateko tarp penkių ES šalių pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis buvo 18,7 proc.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
pensininkai
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata