Vilnius

Ekspertas pasakojo, kaip galima pagerinti duomenų apie COVID-19 analizę Lietuvoje

(atnaujinta 16:08 2021.04.06)
Kaip pavyzdį jis pateikė Statistikos departamento analitiko Jono Bačelio darbą, kuris duomenis apie užkrėtimo atvejus sujungė su "Sodros" informacija

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys, "Euromonitor International" duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pateikė pavyzdį, kaip duomenų analizė gali padėti valdyti pandemiją.

Jis priminė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) epidemiologinį tyrimą pradeda, kai užfiksuojamas atvejis ir tada žmogus apklausiamas. Tuo pačiu metu, anot paties NVSC, 40 procentų atvejų lieka neišaiškintų.

"Tas labai akivaizdžiai matosi ir NVSC protrūkių žemelapyje. Vilniuje 14 dienų naujų atvejų vidurkis yra ~320 atvejų, bet pagal NVSC žemėlapį per pastarąsias 14 dienų protrūkiuose užfiksuota ~700 atvejų. Taip išeina kad apie 85% atvejų Vilniuje yra ne protrūkiuose, kas yra na sutikite mažai tikėtina. Nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti, kad tokia situacija buvo nuo pat epidemijos pradžios. NVSC tiesiog trūksta kompetencijų sugalvoti ką nors geriau", — parašė analitikas Facebook paskyroje.

Zemlys-Balevičius papasakojo apie tai, ką padarė Lietuvos statistikos departamento analitikas Jonas Bačelis. Jis sujungė atvejų duomenis su "Sodros" informacija, tada iš karto galima sieti atvejus su darbovietėmis.

"Tai kad užsikrėtęs žmogus kažkur dirba tai nieko nereiškia, bet jeigu užsikrėtimų skaičius darbovietėje ženkliai viršija tikėtiną užsikrėtimų skaičių tai jau rimtas signalas kad kažkas negerai. Tikėtinumą nesunku vertinti iš turimų duomenų. Tarus, kad tikimybė užsikrėsti yra 10%, darbovietėje su 100 žmonių, tikėtina kad užsikrės 10 žmonių. Jeigu užsikrečia 20, jau kažkas negerai. Tokiu būdu galima identifikuoti darbovietes ir ten važiuoti papildomai aiškintis. Ką Jonas Bačelis papildomai padarė, tai sujungė šituos duomenis ir su NVSC židiniais, kad būtų galima matyti kuriose darbovietėse NVSC dar nebuvo", — parašė Zemlys-Balevičius.

Jis pabrėžė, kad tokia analizė leistų detaliau suprasti, kur juda epidemija.

"Tokį darbą realiai turėtų dirbti jungtinė epidemiologų, medikų ir analitikų komanda, tam kad įžvalgos iš duomenų būtų validuojamos su domain knowledge ir atvirkščiai hipotezės iš domain knowledge būtų validuojamos su turimais duomenimis", — pridūrė analitikas.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo pandemijos pradžios respublikoje nustatyta daugiau nei 220 tūkstančių COVID-19 atvejų, daugiau kaip 3,6 tūkst. žmonių mirė. Visiškai paskiepyti yra daugiau nei 176 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1832)
Dar šia tema
Šį kartą iki gegužės: Lietuva pratęsė karantiną
"Karantininis kontraktas" tarp gyventojų ir valdžios pasibaigė, pasakė gydytojas
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:41 2021.04.19)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 234 232, 211 503 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 69 336.

Per pastarąją parą užfiksuota 10 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 20 iki 109 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 770.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 84 žmonės, antra skiepo doze — 1. Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1832)
Dar šia tema
Italijoje įvardyta turizmo sezono atidarymo data
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės