Gripas, archyvinė nuotrauka

Šalyje šiek tiek padidėjo bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI

(atnaujinta 23:08 2021.04.06)
Specialistai ragina pajutus į gripą panašius simptomus nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Bendras sergamumo rodiklis kovo 29–balandžio 4 dienomis siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę — 18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia — Klaipėdos (14,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

NVSC duomenimis, kovo 29–balandžio 4 dienomis šalyje gripas diagnozuotas 2 asmenims, ankstesnę savaitę (kovo 22–28 dienomis) gripu susirgo 1 gyventojas.

Tuo tarpu pabrėžiama, jog 2020–2021 metais gripo sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo. 

2020 metais 13 savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sudarė 53 atvejo 10 tūkst. gyventojų, tuo pačiu metu 2019 metais minėtas sergamumo rodiklis siekė 61,8 atvejo10 tūkst. gyventojų.

NVSC duomenimis, šiemet 12 savaitę nebuvo paimta ėminių dėl gripo viruso nustatymo, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

Specialistai priminė, kad gripo sezonas dar nesibaigė, todėl ir toliau svarbu laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo. Pajutus į gripą panašius simptomus raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu.

Tegai:
infekcinės ligos, gripas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai
Paskelbtos savivaldybės, kuriose pagyvenusių žmonių vakcinacija vyksta lėčiausiai
Nustatyta dar apie 150 "britiškosios" koronaviruso atmainos atvejų
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

(atnaujinta 10:09 2021.04.18)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 233 631, 211 411 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 70 409.

Per pastarąją parą užfiksuotos 6 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 760.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2  atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 1452 žmonės, antra skiepo doze — 181. Iš viso 209 572 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 353 891 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 035 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Tomografas, archyvinė nuotrauka

Rastas vėžiui vystytis nepalankus baltymas

(atnaujinta 09:16 2021.04.17)
Nustatyta, kad ląstelių dalijimosi ribojimas yra pagrindinis vaidmuo užkertant kelią nenormaliam agresyviam vėžinių ląstelių augimui

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Mokslininkai atrado pagrindinį vėžio prevencijos fermentą, kuris skaido ciklinus - baltymus, reguliuojančius ląstelių ciklą. Tyrimo autoriai nustatė, kad šio fermento išjungimas sukelia nekontroliuojamą vėžinių ląstelių augimą. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Gyvosios ląstelės turi galimybę dalytis. Ląstelių dalijimąsi reguliuojantys preparatai yra D tipo ciklinai, nuo ciklino priklausomos baltymų kinazės (CDK) aktyvatorių šeima, kurie dažnai yra terapiniai taikiniai gydant vėžį.

Niujorko universiteto Grossmano medicinos mokyklos mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Italijos ir Danijos, nustatė, kad ubikvitino ligazės fermentas, dar žinomas kaip AMBRA1, molekulines etiketes pritvirtina prie visų trijų D tipo ciklinų - CDK2, CDK4 ir CDK6, ženklinant juos vėliau sunaikinti ląstelių mašinomis, kurios skaido baltymus.

Autoriai nustatė, kad AMBRA1 ciklinų kontrolė yra būtina tinkamam ląstelių augimui embriono vystymosi metu, o jos sutrikimas sukelia mirtiną ląstelių dauginimąsi. Pelėms, neturinčioms geno, kuris koduoja fermentą AMBRA1, atsirado nekontroliuojamas mirtinas audinių augimas, kuris iškreipė embriono smegenis ir nugaros smegenis. Gydymas CDK4 / 6 inhibitoriumi nėščioms pelėms, turinčioms embrionų be AMBRA1 geno, sumažino šias neuronų anomalijas.

Jie taip pat nustatė, kad, kaip ir besivystančio vaisiaus atveju, ląstelių dalijimosi ribojimas yra pagrindinis vaidmuo užkertant kelią nenormaliam agresyviam vėžinių ląstelių augimui. Mokslininkai išanalizavo vėžiu sergančių pacientų duomenų bazes ir padarė išvadą, kad tie, kurių AMBRA1 ekspresija yra mažesnė nei įprasta, rečiau išgyvena difuzinę didelių B ląstelių limfomą - labiausiai paplitusią limfomos formą JAV.

Norėdami patvirtinti AMBRA1 kaip naviko slopintojo vaidmenį, mokslininkai stebėjo vėžio ląstelių augimą pelių modeliuose su difuzine didele B ląstelių limfoma. Kai pelėms, neturinčioms AMBRA1 geno, buvo persodintos žmogaus B ląstelių limfomos ląstelės, navikai augo tris kartus greičiau.

"Mūsų tyrimas paaiškina pagrindines žmogaus ląstelių savybes, suteikia žinių apie vėžio biologiją ir atveria naujas galimybes tirti galimus gydymo būdus", - sakė tyrimo vadovė Michele Pagano, Biochemijos ir molekulinė farmakologijos skyriau vedėja Niujorko universitete ir Howardo Hugheso medicinos institute.

"Anksčiau pasiūlyti mechanizmai, kaip ląstelė pašalina D tipo ciklinus, negalėjo būti pakartoti laboratorijoje. Prieš mūsų tyrimą centrinis D tipo ciklinų reguliatorius išliko nepastebimas ketvirtį amžiaus", - sako Pagano.

Nors Niujorko universiteto tyrime buvo nagrinėjama difuzinė didelė B ląstelių limfoma, du kiti iš Stanfordo universiteto ir Danijos vėžio draugijos tyrimų centro nustatė, kad AMBRA1 taip pat yra pagrindinis veiksnys, užkertantis kelią plaučių vėžiui.

"Tai daro AMBRA1 potencialiu žymeniu, leidžiančiu pasirinkti pacientus, tinkamiausius gydyti CDK4 / 6 inhibitoriais", - pažymi pirmoji autorė dr. Daniele Simoneschi.

Autoriai tikisi, kad jų atrasti molekuliniai mechanizmai leis sukurti naujos kartos vaistus nuo vėžio.

Tegai:
vėžys
Temos:
Medicina ir sveikata
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas planuoja surengti derybas su Putinu

(atnaujinta 09:59 2021.04.18)
Prancūzijos lyderis išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas artimiausiu metu sirengs derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Penktadienį Makronas Eliziejaus rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Vladimirą Zelenskį. Šia proga Makronas dar kartą patvirtino Prancūzijos polinkį palaikyti Ukrainos vienybę ir suverenitetą, taip pat svarbą, kurį jis teikia dvišalių santykių plėtrai visose srityse, sakoma pranešime.

"Respublikos prezidentas ir prezidentas Zelenskis taip pat pakalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo konferencijos metu. Jie kartu konstatavo, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio 2019 metų gruodžio 9 d., išvados išlieka visiškai aktualios ir reikalauja iš Rusijos įsipareigojimų su Ukraina, kad palengvintų jų įgyvendinimą. Artimiausiu metu respublikos prezidentas surengs derybas su prezidentu Putin", — sakoma pranešime.

Atkreipęs dėmesį į susitarimo dėl Donbaso pasiekimo sunkumą ir karinio eskalavimo rizikas, Makronas išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą.

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pajėgos pareiškė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariai, dar du buvo sužeisti. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase paaštrėjimą. Savo ruožtu savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paaštrėjimu — pagal jų pareiškimus vyksta provokacijos iš saugumo pajėgų pusės, o sukilėliai pradeda atsakomąją ugnį. Taip pat ir DLR, ir LLR pareiškė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą betvarkiu teritorijų minavimu.

2014 m. balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 m. vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas Donbase aptariamas, taip pat ir kontaktinės grupės per susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Prancūzija, Rusija, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas