Šalies gydymo įstaigose per savaitę protrūkių sumažėjo perpus
(atnaujinta 23:36 2021.04.06)
Tuo tarpu ugdymo įstaigose praėjusią savaitę registruota daugiausiai aktyvių protrūkių — 49, prieš savaitę — 46VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis — 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.
Todėl, pasak epidemiologų, dvejose itin svarbiose srityse — socialinėse įstaigose ir gydymo įstaigose — situacija gerėja, nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga.
Tuo tarpu ugdymo įstaigose praėjusią savaitę registruota daugiausiai aktyvių protrūkių — 49, prieš savaitę — 46. Dauguma protrūkių praėjusią savaitę registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose, t. y. lopšeliuose-darželiuose.
Specialistų vertinimu, tai galima sieti su bendru padidėjusiu žmonių mobilumu, augančiu socialinių kontaktų skaičiumi bei nemažėjančiu užsikrėtimų šeimose skaičiumi.
Anot gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, nors darželiuose protrūkiai kelia susirūpinimą, mokyklų rezultatai kol kas leidžia ir kalbėti apie geresnes tendencijas — vis daugiau jų atveriant duris, svarių protrūkių nestebima.
Pabrėžiama, jog panašus skaičius aktyvių protrūkių, lyginant dvi savaites, išliko prekybos ir gamybos įmonėse — registruota po 22 protrūkius, statybos sektoriuje — 15 protrūkių.
Baldų gamybos pramonėje, kur savaitę nuo kovo 22–26 dienomis stebėtas kone dvigubas protrūkių skaičiaus augimas, palyginti su kovo viduriu, praėjusią savaitę matomas jų sumažėjimas — nuo 26 iki 5 aktyvių protrūkių.
Taip pat devyni aktyvūs protrūkiai praėjusią savaitę registruoti transporto bei logistikos įmonėse, po šešis — siuvimo ir maisto pramonės įmonėse.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 279 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą
(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniuVILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.
Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.
"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.
Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.
Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.
LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.
Tegai:
Klaipėdos tarybos narei skirta 400 eurų bauda už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą
(atnaujinta 17:24 2021.04.14)
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negautaVILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą skyrė 400 eurų baudą uostamiesčio tarybos narei Elai Andrejevai. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.
Byloje nustatyta, kad tarybos narė savo gyvenamojoje vietoje laikė 61 pakelį įvairių pavadinimų cigarečių.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Teisės aktais nustatyta, kad vienas asmuo gali laikyti ne daugiau kaip dešimt banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių, jei jie atvežti iš trečiųjų šalių, arba neribotą skaičių pakelių, jei vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip du pakeliai.
Andrejeva teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tas cigaretes ji turi labai seniai, jas jai atveždavo draugai, kai kurias ji pati nusipirkdavo. Tarybos narės manymu, visos cigaretės buvo įsigytos nepažeidžiant įstatymų, todėl prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta.
Teismo sprendimu Klaipėdos tarybos narei skirta minimali įstatymuose numatyta bauda — 400 eurų ir cigarečių konfiskavimas.
Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.