Holokausto aukų atminimo diena

Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida

(atnaujinta 10:43 2021.04.07)
Nacių bendrininko anūkės atskleista informacija sukėlė pasipiktinimo audrą respublikoje, tuo tarpu šalyje vyrauja mintis, kad Lietuva priešinosi "ir Tarybų Sąjungai, ir naciams"

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Amerikos žiniasklaida aprašė, kaip amerikiečių žurnalistės, mokytojos iš Čikagos Silvijos Foti tyrimas apie jos senelio — "nacionalinio didvyrio", Lietuvos nacių bendrininko Jono Noreikos (Generolo Vėtros) — nusikaltimus išprovokavo "atminties karą", priversdamas respubliką "susidurti su nacių praeitimi".

Kaip primena NBC, Foti pati atliko tyrimus apie giminės gyvenimą ir nustatė, kad karo metais jis bendradarbiavo su naciais ir dalyvavo naikinant tūkstančius Lietuvos žydų.

"Foti tyrimas sukėlė pasipiktinimą Lietuvoje, kai jis pasirodė prieš dvejus metus. Labai išsamiai pateiktas praeitą mėnesį išleistoje knygoje, jis prisidėjo prie vis toksiškesnių viešų diskusijų apie Noreikos palikimą ir vaidmenį, kurį lietuviai atliko kartu su nacistine Vokietija Holokausto metu", — sakoma straipsnyje.

Pačioje Lietuvoje iki šiol vyravo mintis, kad Lietuva priešinosi "tiek Tarybų Sąjungai, tiek naciams" — "tai buvo svarbus nacionalinės tapatybės komponentas, kurį vyriausybės pareigūnai bandė sustiprinti".

Kaip pažymima straipsnyje, sausio mėnesį ilgametis Noreikos gynėjas sukėlė pasipiktinimą sakydamas, kad vietiniai žydų lyderiai netgi gali "prisiimti tam tikrą atsakomybę" už holokaustą. Greičiausiai kalbama apie Lietuvos Seimo narį, buvusį Istorinės atminties komisijos pirmininką Valdą Rakutį, kuris Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną teigė, kad "Holokausto atlikėjų netrūko ir tarp pačių žydų". "Be to, jis paragino "atsakyti į klausimą, kokia buvo pačių žydų nuomonė, kokios idėjos paskatino kai kuriuos žydus bendradarbiauti su Tarybų valdžia".

Be to, kaip pažymėjo NBC, praėjusią savaitę Seimas atleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovą Adą Jakubauską, kylant vis didesniems ginčams dėl organizacijos darbo. Straipsnyje pabrėžiama, kad vienas pagrindinių nacių bendrininko gynėjų buvo LGGRTC. Dar 2015 metais buvo paskelbta ataskaita, kurioje teigta, jog Noreika nedalyvavo žydų žudynėse. Po ketverių metų centras, remdamasis neseniai paskelbtais dokumentais, teigė, kad jis "išgelbėjo" žydus, neva organizuodamas "pogrindinį tinklą".

Prieš atleidimą iš pareigų pats Jakubauskas teigė, kad centras turi "patikimų duomenų", rodančių, jog "Noreika aktyviai organizavo antinacinį pasipriešinimą ir žydų gelbėjimą". Kaip pažymėta, LGGRTC vadovo atleidimas įvyko atsižvelgiant į darbuotojų skundus, kurie teigė, kad vadovybė daro "neatsakingus pareiškimus" ir kursto "atminties karus".

"Nacionalinio didvyrio" pagerbimas Lietuvoje

Lietuvoje daugybė gatvių pavadintos Noreikos vardu. Viena iš švietimo įstaigų pavadinta jo vardu, o Vilniuje buvo įrengta atminimo lenta, kuri taip pat tapo ginčų ir skandalų objektu.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė ją pašalinti, nes, pasak jo, buvo įrodymų, kad Noreika dalyvavo kuriant žydų getą. Tačiau nacionalistiškai nusiteikę aktyvistai padarė naują lentą ir be leidimo ją įrengė toje pačioje vietoje. Meras pasipiktino, tačiau atminimo lenta liko Vilniaus centre.

Holokausto aukų atminimo diena Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaip pažymėta straipsnyje, knygoje Foti pasakojama, kaip ji atliko tyrimą, kokius įrodymus rado ir kokias išvadas padarė. Paaiškėjo, kad jos senelis buvo "ne tik išorinis Holokausto stebėtojas, bet ir nacių bendrininkas", ką liudija jo paskelbta nacionalistinė brošiūra, kurioje jis ragino Klaipėdoje ekonomiškai boikotuoti žydus.

Foti tvirtina, kad jos senelis turėjo patvirtinti 2 000 žydų nužudymą Plungėje 1941 metų liepą. Šį epizodą ginčija ne tik Noreikos gynėjai, bet ir pagrindiniai Lietuvos istorikai, sakantys, kad jos istorija paremta nepatikimais šaltiniais.

Jos tyrimai taip pat rodo, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku, Noreika pasirašė apie 100 dokumentų, susijusių su holokaustu, įskaitant įsakymus, dėl kurių buvo sukurtas žydų getas ir atimtas žydų turtas. Noreikos gynėjai tvirtina, kad jis galėjo siųsti žydus į getą, tačiau "nežinojo, koks bus rezultatas".

Straipsnyje sakoma, kad Foti primygtinai teigia, jog laikas Lietuvai visiškai pripažinti savo dalyvavimą genocide. Ji yra tarp tų, kurie ragina panaikinti pomirtinius Noreikos karinius garbės titulus ir pervadinti jo vardą turinčias mokyklas.

Kas yra Jonas Noreika

Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu". 2019 metais Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas kūju sudaužė memorialinę lentą Noreikai ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Po šios istorijos Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė lentą nukabinti, nes yra duomenų, kad "partizanai" dalyvavo steigiant žydų getą. Tačiau nacionalistų aktyvistai sukūrė naują lentelę ir savavališkai ją pakabino. Meras pasipiktino šiuo poelgiu, tačiau lenta vis tiek nebuvo nuimta.

Noreika buvo nacių bendrininkas ir prisidėjo prie Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku. Tuo pačiu metu jis buvo "Lietuvos aktyvistų fronto" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo atimtas. Vėliau gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Po kelerių metų Noreika įstojo į "miško brolių" — nacionalistiškų ginkluotų grupuočių — gretas. Daugybė Lietuvos "partizanų" palaikė nacius ir dalyvavo naikinant sovietų partijos darbuotojus, Lietuvos žydų bendruomenę ir civilius gyventojus.

Tegai:
istorija, Holokaustas, JAV, Lietuva, Jonas Noreika
Ligoninės lova

Pasiskiepijęs "Pfizer" vakcina Estijoje mirė pagyvenęs žmogus

(atnaujinta 19:52 2021.04.19)
Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau manoma, kad "dehidracija atsirandanti dėl skiepijimo, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Estijoje praėjusią savaitę buvo užregistruotas mirtinas atvejis, kai žmogus buvo paskiepytas nuo koronaviruso Pfizer / BioNtech Comirnaty vakcina. Mirė 86 metų vyras, praneša Estijos vaistų agentūra.

Gavęs antrą vakcinos dozę, vyras mirė šeštą dieną po vakcinacijos.

"Naktį po vakcinacijos jam pasireiškė skonio jautrumo sutrikimas, pablogėjo rijimas, padidėjo prakaitavimas, vėmimas antrą dieną, kraujospūdžio kritimas ir alpimas trečią dieną. Ligoninėje pacientui buvo diagnozuotas širdies priepuolis, kurio rezultatas buvo staigi mirtis", — sakoma agentūros svetainėje.

Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau agentūra mano, kad "dehidracija (atsirandanti dėl skiepijimo - Sputnik) gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio".

Vos per praėjusią savaitę departamentas gavo 31 pranešimą apie šalutinį poveikį po Pfizer / BioNtech vakcinacijos. Iš jų du atvejai buvo klasifikuojami kaip sunkūs.

Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad šalis pradės naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" po to, kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos. Iš viso Lietuva jau vakcinavo daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų (65+ m. amžiaus) gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
mirtis, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Praeiviai  Vilniuje

Lietuvos politikas EK patarimą padidinti pensinį amžių pavadino "tragikomišku"

(atnaujinta 19:10 2021.04.19)
Pasak Lingės, reikia dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir nepriklausomi, nes yra problemų socialinėje srityje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai iki 2040 metų pensinį amžių padidinti iki 72 metų, Facebook rašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Linge.

Pasak jo, Europos Komisijos parengė žaliąją knygą dėl senėjimo. Ji rekomenduoja Lietuvai pakelti pensinio amžiaus ribą, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

"Nesunku nujausti, kad ši prognozė mūsų vyresnio amžiaus žmonių nepradžiugintų, - rašė jis.

Linge pažymėjo, kad pagal 2015 metų apklausą vyrai Lietuvoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys - iki 59 metų. Dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims.

"Dar tragikomiškiau ši prognozė atrodo tikėtinos gyvenimo trukmės kontekste žiūrint iš šios dienos taško. Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė - 71,5 m. (moterų 81 m.)", — sakė jis.

Pasak Lingės, iki šios dienos amžiaus pratęsimo klausimas nėra svarstomas, tačiau tendencija išlieka akivaizdi - reikėtų dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir savarankiški.

Politikas pažymėjo, kad Lietuvoje tik šeši procentai vyresnių nei 65 metų moterų savo sveikatą apibūdina kaip gerą, o ES vidurkis - 36 proc. Ligos prevencija, ankstyva diagnozė ir sveikos gyvensenos įpročiai yra efektyviausia priemonė užtikrinti sveiką senatvę, sako Lingė.

Be to, nepaisant indeksavimo ir pensijų didinimo, vyresnio amžiaus žmonių skurdo problema tebėra aktuali. Tyrimo duomenimis, beveik 70 procentų vienišų gyventojų, vyresnių nei 65 metų, negali sau leisti papildomų išlaidų. Pasak Lingės, būtina padidinti viešųjų finansų dalį socialinėje apsaugoje, nes Lietuva šioje srityje smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio.

Politikas taip pat pažymėjo, kad perkvalifikavimo ir kitose užimtumo programose turėtų būti skiriamas didelis dėmesys vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems artėja pensinis amžius.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais šalis pateko tarp penkių ES šalių pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis buvo 18,7 proc.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
pensininkai
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata