Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Imuniteto pasai gali padaryti Lietuvai "meškos paslaugą"

(atnaujinta 16:38 2021.04.07)
Būtina atsakingai įvertinti tokio dokumento gavimo kriterijus, sako Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina neskubėti su imuniteto pasais. Apie tai ji rašė savo Facebook puslapyje.

Seimo pirmininkei kilo klausimas, ar skubėjimas šiuo klausimu netaps meškos paslauga vakcinacijai.

"Aš iš principo — už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau. Tačiau aš taip pat — už labai atsakingai įvertintus tokio "paso" gavimo kriterijus", — sakė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, yra nemažai neišspręstų klausimų. Visų pirma, kiek laiko imuniteto pasai galios žmonėms, kurie sirgo koronavirusu. Ji pažymėjo, kad per keturis ligos mėnesius jos antikūnų skaičius sumažėjo ir buvo sunku žinoti, ar ji bus saugi per penkis ar šešis mėnesius.

"Taip pat abejoju dėl "neigiamų testų" kriterijaus tokiam pasui gauti. Kaip tai pavojinga, mes matome ir M.A.M.A istorijoje. 4 infekuoti, nors, organizatorių teigimu, buvo visi testuojami ir į renginį įleidžiami tik su neigiamais testais. Kokiam laikui būtų išduodamas toks pasas? Dienai? Suprantu testavimą einant į darbą — atėjai, gavai neigiamą testą, reiškia nesergi. Bet tai nereiškia, kad nesirgsi po savaitės. Taigi, darbuotojai turi būti testuojami nuolat. Taip, kaip yra testuojami Seimo nariai prieš posėdžius", — sakė ji.

Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad jei politikams tikrai rūpi saugumas, jie neturėtų skubėti priimti tokių sprendimų.

"Todėl aš manau, kad jeigu mums tikrai rūpi saugumas, mes turime neskubėti su tokiais sprendimais. Yra ir daugiau klausimų dėl tokių kriterijų. Pavyzdžiui — kodėl tie, kas persirgo turi būti pranašesni už tuos, kurie apsaugojo save nuo ligos?
Ir pabaigai — argi mes neturime skatinti skiepijimosi? O kam žmonėms skiepytis, jeigu jie gali imuniteto pasą turėti vien su neigiamu testu", — teigė ji.

Anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad vis dar vyksta diskusijos su ekspertais, kuris asmuo gali būti laikomas "epidemiologiškai saugiu" ir turi teisę gauti imunitetą pase. Anot jos, pagrindinis klausimas yra kriterijai. Ekspertams pateikus nuomonę dėl paso išdavimo, prasidės techninio programavimo darbai.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Tačiau nuo balandžio 7 dienos nutarta panaikinti judėjimo tarp savivaldybių apribojimus.

Respublikoje iš viso nustatyta daugiau nei 220 tūkstančių koronaviruso atvejų, daugiau nei 3,6 tūkstančio mirčių.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1854)
Vaistai

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais

(atnaujinta 15:40 2021.04.22)
Pažymima, kad šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės  

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. 

"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.  

Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. 

Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.

Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai
Balandžio 23-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 23-osios šventės

(atnaujinta 16:25 2021.04.22)
Šią dieną 1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena

Balandžio 23-oji yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.

Šiandien saulė teka 06:01, leidžiasi 20:35, dienos ilgumas 14 val. 34 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Adalbertas, Jurgis, Daugaudas, Vygailė, Jurgita, Jurga.

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu.

Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę ir apginti autorių teises.

Anglų kalbos diena

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 23 dieną — Anglų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus anglų poeto V. Šekspyro garbei, nes tai jo gimimo diena. Anglų kalba neretai vadinama "pasaulio kalba", nes ji, labiau nei kitos kalbos, paplitusi po pasaulį

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Mirė 1931 m.

1910 metais gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. Mirė 1970 m. Vašingtone (JAV).

1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.

1942 metais gimė poetė Janina Martišienė. Mirė 1993 m.

1967 metais gimė prozininkas Vladas Butleris. Mirė 1945 m.

1991 metais įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jo administracinis centras – Plateliai.

2004 metais eidamas 74-uosius metus, netikėtai mirė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas.

2010 metais eidamas 88-uosius metus, mirė prozininkas Anielius Markevičius. Gimė 1927 m. Lenkijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1564 metais gimė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Mirė 1616 m.

1616 metais mirė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Gimė 1564 m.

1661 metais Anglijos karaliumi tapo Karolis II.

1728 metais gaisras smarkiai nuniokojo Kopenhagą (Danija).

1891 metais gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas. Mirė 1953 m.

1938 metais Čekoslovakijos Sudetų krašto vokiečiai ėmė reikalauti autonomijos.

1989 metais Gazos sektoriuje kilus neramumams, Izraelio kareiviai nukovė 22 palestiniečius.

1990 metais Kinijos premjeras Li Pengas atvyko į Maskvą: tai buvo pirmasis Kinijos valdžios atstovo vizitas į Maskvą per pastaruosius 26 metus.

1999 metais NATO valstybių narių vadovai nusprendė sugriežtinti ekonomines sankcijas Jugoslavijai, paskelbdami naftos produktų embargą Belgradui.

2007 metais nuo širdies smūgio netikėtai mirė buvęs Rusijos prezidentas (1991—1999 metais) Borisas Jelcinas. Gimė 1931 m. vasario 1 d. Butkos kaime, Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) regione.

2013 metais Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo legalizuojamos gėjų santuokos, bei jiems leidžiamas įvaikinimas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai