Член Сейма Литвы Пятрас Гражулис исполнил танец в центре Клайпеды под гомофобную песню

Skandalas Klaipėdoje: Gražulis sušoko skambant homofobinei dainai

(atnaujinta 01:05 2021.04.13)
Šuoliavimo batais apsiavęs Gražulis ir dar trys žmonės  šoko garsiai skambant dainai "Kas nešokinės". Akcijos iniciatoriai teigė, kad taip jie norėjo atkreipti dėmesį į problemas sporto srityje

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žinomas dėl savo homofobiškų pareiškimų Seimo narys Petras Gražulis Klaipėdos centre sušoko skambant homoseksualius žmones menkinančiai dainai. Vaizdo įrašą savo paskyroje Facebook paskelbė įmonė "Kangoo Club Lietuva".

Šuoliavimo batais apsiavęs Gražulis ir dar trys žmonės šoko garsiai skambant skandalingam kūriniui "Kas nešokinės".

Член Сейма Литвы Пятрас Гражулис исполнил танец в центре Клайпеды под гомофобную песню
© Photo : kangooclub.lt
Seimo narys Petras Gražulis Klaipėdoje sušoko skambant homoseksualius žmones menkinančiai dainai

Pati kompanija pareiškė, kad šokis esą skirtas protestams prieš karantino apribojimus. Įmonės atstovai teigia, kad tokiu būdu bandė atkreipti valdžios dėmesį į sporto sektoriaus problemas.

"Esame pasipiktinę vykstančiais procesais Seime — registruojamais projektais, kai šiuo metu dėmesys sutelkiamas į kišimąsi į vaikų auklėjimą taip, kaip jį supranta homoseksualai, kitaminčių persekiojimą, griežtus draudimus reikšti savo nuomonę, narkotinių medžiagų legalizavimą ar net svarstymus, kaip suteikti leidimą keisti vaikų lytis. Ar tai normalu?" — piktinasi "Kangoo Club Lietuva" atstovai.

Pasak jų, Vyriausybė "tyčiojasi" iš šio sektoriaus net neleisdama įkvėpti oro gurkšnio ir gauti nors minimalų uždarbį. Įmonė pažymi, kad šiuo metu leista sporto užsiėmimus organizuoti lauke, tačiau organizuoti grupines treniruotes tokiu permainingu oru sudėtinga.

"Pavyzdžiui, šokinėti lyjant ar sningant su Kangoo Jumps batais nerekomenduojama, kadangi paviršius daug slidesnis — galimas kritimas", — teigiama pranešime.

Pažymėta, kad šiandien sporto ir sveikatingumo sektorius, negalėdamas veikti nuo 2020 metų lapkričio 7 d., svyruoja ant bankroto ribos — uždaromi sporto klubai, atleidžiami sporto ir sveikatingumo treneriai. 

Praeiviai Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Pagalbos paketas sporto sektoriui kelia juoką — jo nėra arba net nepakanka patalpų nuomos išlaidoms padengti. Ką daryti? Šiandien jaučiamės taip, lyg valdžiai būtų kur kas svarbiau įtvirtinti nutarimus dėl tradicinės šeimos sampratos pakeitimo, sunkiai protu suvokiamų lyčių keitimo klausimų ir kitų keistų sprendimų, nei užtikrinti sporto ir sveikatingumo paslaugų prieinamumą", — piktinasi sporto sektoriaus atstovai.

Įmonės atstovai teigė norintys atkreipti valdžios dėmesį į sporto veiklos ribojimo klausimą.

Socialinių tinklų vartotojai pasmerkė įmonę už tokią iniciatyvą.

"Nedarykit gėdos Klaipėdai, ačiū", — rašo Tautvydas Fosron Tijūnaitis.

"Jau laikas jums užsidaryt", — pažymi Evaldas Činga.

"Kur tas virtualus patrulis kai jo reikia", — parašė Algimantas Kripas

Tarp Lietuvos politikų dažnai pasitaiko neigiamų pasisakymų apie LGBT bendruomenės atstovus. Anksčiau Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas netgi buvo pašalintas iš EP frakcijos už pareiškimus apie homoseksualias poras.

Gruodžio pradžioje per nuotolinį Kultūros komiteto posėdį už Gražulio nugaros pasirodė nuogas vyras, po ko seimūnas staigiai išjungė kamerą. Po incidento kilo skandalas.

Tegai:
Petras Gražulis, Klaipėda
Mitingas prieš vaikų testavimą Vilniuje

Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą

(atnaujinta 15:14 2021.05.07)
Protestuotojai tvirtina, kad kai kuriose savivaldybėse buvo leista nedaryti testų ir to paties reikalauja sostinėje

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Vilniuje buvo surengtas mitingas prieš privalomą mokinių testavimą dėl koronaviruso, praneša Sputnik Lietuva korespondentas.

Tai jau antra akcija sostinėje ir toli gražu ne pirma akcija Lietuvoje. Šį kartą mitingas vyko Vinco Kudirkos aikštėje priešais vyriausybės pastatą.

Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский
Vilniuje vyko mitingas prieš mokinių testavimą.

Dalyviai pažymėjo, kad vaikai labai nori eiti į mokyklą, tačiau atlikti COVID-19 testus jiems nėra privaloma. Tam, kad pradėtų kontaktinį ugdymą, moksleiviai raginami atlikti koronaviruso testą, o po to, pradėjus lankyti mokyklą, jį kartoti.

Kai kurių vaikų tėvai nepritaria, kad mokiniai būtų verčiami atlikti testą. Jie pažymi, kad kai kuriose savivaldybėse vietinė valdžia leido vaikams grįžti į mokyklą be išankstinio testavimo. Tačiau vyriausybės prašymu tai galioja tik toms savivaldybėms, kuriose 14 dienų 100 000 tūkstančių gyventojų nustatoma ne daugiau kaip 200 atvejų.

Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский
Vilniuje vyko mitingas prieš mokinių testavimą.

Šiuo metu ugdymas mokyklose organizuojamas taip, kad mokinių srautai būtų kuo mažesni, valgyklose galioja izoliacija pagal klases, visi mokiniai ir darbuotojai privalo laikytis asmeninių apsaugos priemonių, o prie įėjimo į mokyklą matuojama temperatūra.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 255 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei keturi tūkst.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant šiek tiek sušvelninimo, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.  Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad karantino apribojimai gyventojų vakcinacijos procese sumažės, tačiau greičiausiai jie galios ir vasarą.

Tegai:
mitingas, mokiniai, koronavirusas, Vilnius
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 statistika: Lietuvoje per parą nustatyti 1244 koronaviruso atvejai
Lietuva pagal sergamumą COVID-19 — 5-toje vietoje Europos Sąjungoje
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Ugniagesiai, archyvinė nuotrauka

Kaune užsiliepsnojo didelė metalo krūva

(atnaujinta 14:49 2021.05.07)
Teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Penktadienį gautas pranešimas, kad Kaune atvira liepsna dega didelė metalo krūva. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pažymima, jog incidentas įvyko R. Kalantos gatvėje 49. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. Aplinkosaugininkai dirba, kiek leidžia dabartinės aplinkybės, ir aiškinasi situaciją.

Taip pat į gaisro vietą išsiųsta mobili laboratorija. Bus atliekami kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų ir kt. tyrimai.

Departamento duomenimis, teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų sausį–kovą atliko neplaninį įmonės patikrinimą. Už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos, pažeidimai pašalinti.

Tegai:
Aplinkos apsaugos departamentas, gaisras, Kaunas
Dar šia tema
Ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo katę iš medžio, kuriame ji išbuvo dvi paras
Klaipėdoje į iškvietimą atvykusį ugniagesį užpuolė vyras
Šiauliuose dėl netikėtai iškritusio sniego kilo chaosas
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga