Vakcina Johnson & Johnson, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje atidedamas skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina

(atnaujinta 18:39 2021.04.14)
Anksčiau JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina savo šalies teritorijoje, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.

"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.

Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu. 

"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų. 

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1946)
Dar šia tema
Atostogų — per skiepus
Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos analitikai pasiskundė "rusofobiškos valstybės" įvaizdžio kūrimu

(atnaujinta 11:17 2021.05.10)
Pagal pateiktą ataskaitą, "neigiamų" pranešimų skaičius išaugo Rusijos diplomatų išsiuntimo fone

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai balandžio mėnesį nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs "nedraugiškų informacijos šaltinių" dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms.

Kaip pažymėjo departamentas, buvo siekta kurti "Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai". 

"Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus kad "Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus", teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją.  Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė LR Seimo  balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje", – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad aktyvią veiklą sukėlė Lietuva išsiuntimas Rusijos diplomatus ir Amerikos prieštankinių granatsvaidžių perdavimas respublikai pratyboms "Defender Europe 21".

Balandžio mėnesį paaštrėjusios temos taip pat apėmė Lietuvos ir Baltarusijos santykius, Lietuvos norą atsijungti nuo BRELL energetikos sistemos, GIPL dujotiekio projekto su Lenkija įgyvendinimą ir kt.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia
Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją
Estijos konservatorių partija išleido laikraštį rusų kalba
Lavrovas Vakarų taikomą antirusiškų sankcijų seriją pavadino neteisėta
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

JAV desantininkai gavo traumas pratybose Estijoje

(atnaujinta 10:39 2021.05.10)
Pažymėta, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Dešimt JAV desantininkų pateko į ligoninę su nedideliais sužeidimais po nesėkmingo nusileidimo per pratybas "Swift Response" Estijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Postimees".

Šeštadienio naktį maždaug 600 JAV kariuomenės 82-osios oro desantininkų divizijos parašiutininkų nusileido Nurmsi aerodrome Järvos apskrityje. Taip pat buvo numesta įrangos ir sunkiosios technikos. Amerikos ambasados ​​Taline spaudos atašė Markas Nailoras patvirtino incidentą leidiniui. Pasak jo, tai yra įprasta oro operacijų dalis.

"Nė vienas iš sužeidimų nekelia pavojaus gyvybei, dauguma karių grįžo į tarnybas", - sakė jis "Postimees".

Estijos kariškiai pažymi, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje. Nusileidimą stebėjo į Nurmsi atvykusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną ir truks dešimt dienų. Pratybose dalyvaus apie 2500 tūkstančių Estijos, JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos pajėgų karių.  Manevruose taip pat dalyvauja daugiau nei 20 orlaivių ir 25 sraigtasparniai.

Pratybos yra "Defender Europe" - didžiausio JAV manevro Europoje per 25 metus dalis. Pratybų geografija apima 16 Europos šalių, jose dalyvauja 28 tūkst. karių.

Tegai:
Estija, JAV
Dar šia tema
"Trūksta PKM": JAV kariuomenė susiduria su nauja problema
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
"Global Times": JAV konflikte su Rusija ir Kinija laukia "absoliutus košmaras"
"Putinas įspėjo varžovus". Ką užsienio žiniasklaida rašė apie Pergalės paradą