COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė "galimybių" paso koncepciją

(atnaujinta 18:46 2021.04.14)
"Galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu 

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Vyriausybei vadinamąjį "galimybių" pasą, kurį gautų pasiskiepiję nuo COVID-19, turintys neigiamą testo atsakymą ar įgiję imunitetą. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Numatoma, kad "galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.  

Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas, nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. 

Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą — nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.  

"Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų  ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms — grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis", — sako Armonaitė.  

Pasak ministrės, šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius ir švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Trečiadienį Vyriausybė pasiūlė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu  ministrų kabinetas planuoja leisti dirbti parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose, sporto klubams ir kūno rengybos centrams. Sprendimą dėl veiklų atvėrimo bus priimtas ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 15 437 žmonės, antra — 2 714. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.

Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1944)
Dar šia tema
Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą
Šalies ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai
Lietuva gavo pirmąją "Janssen" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Ne tiek pavojinga: Lietuvos profesorius įvertino "britiškąją" COVID-19 atmainą
Rail Baltica

Ministerija: "Rail Baltica" kelionę Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

(atnaujinta 15:31 2021.05.08)
Kaip pažymi Susisiekimo ministerija, nutiesus "Rail Balticos" vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Penktadienį Vilniaus miesto, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms nuotolinio susitikimo metu buvo pristatyta "Rail Balticos" geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius naudų bei infrastruktūros vystymo apžvalga. Apie tai praneša Susisiekimo ministerija.

"Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių. Nutiesus "Rail Balticą", ši atkarpa įgis dar didesnę vertę – moderni europinė geležinkelio jungtis su Vilniaus ir Kauno oro uostais sudarys greitą, patogią ir saugią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, naujas galimybes vietos gyventojams ir verslui", – susitikimo metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pažymėta, kad Kaunas–Vilnius jungtis ypač svarbi viso "Rail Balticos" projekto gyvybingumui. Siekiant padidinti šios geležinkelio linijos patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis.

"Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos "Rail Balticos" vertę. Anksčiau apie šį geležinkelį kalbėjome daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, o kartu su linija Kaunas–Vilnius atsiveria logistikos keliai į Rytų valstybes. Tad strateginė šio transporto koridoriaus vertė yra didžiulė", – kalbėjo "LTG Infra" "Rail Baltica" koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.

Nutiesus "Rail Balticos" vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Skaičiuojama, jog geležinkeliu iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 min., Panevėžys – per 57 min. Kelionės iki Varšuvos truks apie 4 val., Talino – 3,5 val., Rygos – apie 2 val. 

Šiuo metu ruože Kaunas–Vilnius įgyvendinamos teritorijų planavimo veiklos ir jau yra atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis šioje atkarpoje. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. 

"Rail Baltica" yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.

Tegai:
Kaunas, Vilnius, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Darbas biure, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų

(atnaujinta 09:04 2021.05.08)
Nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo darbuotojai, darbdaviai, šeimos su vaikais, darbo netekę žmonės 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Nuo metų pradžios Lietuvos gyventojus pasiekė beveik 455 mln. eurų valstybės parama, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos banko įžvalgos rodo, kad valstybės teikiama pagalba prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, kartu centrinio banko ekonomistai pagerino šalies ūkio prognozes, nes iki šiol ekonominė padėtis neblogėjo tiek, kiek buvo prognozuota. Kaip pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šalies BVP ir atlyginimai augo nepaisant griežtų karantino apribojimų, o pernai itin sparčiai augęs registruotas nedarbas pradėjo mažėti.

Anot ministrės, nors karantino ribojimai laisvėja, valstybės pagalbos priemonės tęsiasi. 

"Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems šalies gyventojams ir karantinui pasibaigus", – teigia Navickienė.

Parama darbuotojams

Jeigu karantino metu negali suteikti darbo, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 9,6 tūkst. Šiemet prastovų subsidijos jau išmokėtos 22,5 tūkst. darbdavių ir apie 141,5 tūkst. darbuotojų. Juos pasiekė  beveik 207 mln. eurų.

Daugiausia subsidijų gavo dirbantys prekybos srityje, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dirbantys apdirbamojoje gamyboje.

Naujasis prastovų paramos modelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms padėjo išlaikyti darbo vietas,  o darbuotojams – neprarasti pajamų. 

Parama dirbantiems savarankiškai

Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta apie 71,6 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Dažniausiai pagalbos kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais, užsiimantys keleivių pavėžėjimu, dirbantys autoservisuose ar fizinės gerovės srityje. 

Darbo paieškos išmoka

212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką šiemet gavo per 46 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 25 mln. eurų. Už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų. Tai leido šiems asmenims lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.  

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau nei 4 tūkst. gyventojų mirė. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1944)
Dar šia tema
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19