Balandžio 15-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 15-osios šventės

(atnaujinta 15:31 2021.04.14)
Šią dieną plaukdamas į Niujorką nugrimzdo prabangus britų keleivinis garlaivis "Titanikas"

Balandžio 15-oji yra 105-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 260 dienų.

Šiandien saulė teka 06:20, leidžiasi 20:20, dienos ilgumas 14 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gema, Vilnius, Vaidotė, Modestas, Anastazijus, Liudvina.

Kultūros diena

1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo.

Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. 

Sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas Nikolajus Rerichas.

Prieš I-ąjį pasaulinį karą Rerichas sukūrė įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją, kuriuose numatė artėjančius įvykius, griaunančius žmonijos meno kūrinius. 1929 m. jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą. Jo prašymu prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su Rericho kreipimusi.

Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Tačiau, per II-ąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais.

1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1866 metais gimė Pranas Kriaučiūnas, lietuvių knygnešys, spaudos darbuotojas. Mirė 1940 m.

1913 metais gimė žymus sklandytuvų konstruktorius Bronius Oškinis. Mirė 1985 m.

1931 metais gimė poetas, vertėjas Vytautas Karalius. Yra išleidęs aforizmų, epigramų knygų, eilėraščių, išvertęs rusų, vokiečių poezijos.

2010 metais minint tarptautinę Kultūros dieną Vilniaus rotušėje už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai Barboros Radvilaitės medalis įteiktas rašytojai, literatūrologei, daugybės publikacijų, knygų, vadovėlių autorei, profesorei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei, o Žygimanto Augusto medalis — vienam žymiausių Lietuvos režisierių, Meno forto vadovui, pelniusiam daugybę Lietuvos ir užsienio šalių apdovanojimų, Eimuntui Nekrošiui.

Ši diena pasaulio istorijoje

1452 metais gimė italų menininkas Leonardas da Vinčis, garsių paveikslų "Paskutinė vakarienė" (1495–1498), "Monaliza" (1503–1506) autorius.

1659 metais mirė vokiečių poetas Simonas Dachas. Gimė 1605 m.

1689 metais Prancūzija paskelbė karą Ispanijai.

1912 metais plaukdamas į Niujorką nugrimzdo prabangus britų keleivinis garlaivis "Titanikas".

1923 metais pradėtas naudoti Kanados mediko Frederiko Bentingo išrastas insulinas.

1926 metais įvyko pirmasis "American Airlines" lėktuvo skrydis.

1930 metais Danijoje panaikinta mirties bausmė.

1935 metais Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti žmonijos kultūrines vertybes.

1951 metais Londone pirmą kartą įvyko "Mis Visata" rinkimai.

1970 metais Japonijoje pasirodė pirmieji kišeniniai kalkuliatoriai.

1994 metais daugiau nei 100 valstybių pasirašė 26 tūkst. puslapių sutartį, reformuojančią tarptautinę prekybą.

2019 metais Pastogėje kilęs gaisras nuniokojo Paryžiaus Švc. Dievo Motinos katedrą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (295)
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

JAV desantininkai gavo traumas pratybose Estijoje

(atnaujinta 10:39 2021.05.10)
Pažymėta, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Dešimt JAV desantininkų pateko į ligoninę su nedideliais sužeidimais po nesėkmingo nusileidimo per pratybas "Swift Response" Estijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Postimees".

Šeštadienio naktį maždaug 600 JAV kariuomenės 82-osios oro desantininkų divizijos parašiutininkų nusileido Nurmsi aerodrome Järvos apskrityje. Taip pat buvo numesta įrangos ir sunkiosios technikos. Amerikos ambasados ​​Taline spaudos atašė Markas Nailoras patvirtino incidentą leidiniui. Pasak jo, tai yra įprasta oro operacijų dalis.

"Nė vienas iš sužeidimų nekelia pavojaus gyvybei, dauguma karių grįžo į tarnybas", - sakė jis "Postimees".

Estijos kariškiai pažymi, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje. Nusileidimą stebėjo į Nurmsi atvykusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną ir truks dešimt dienų. Pratybose dalyvaus apie 2500 tūkstančių Estijos, JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos pajėgų karių.  Manevruose taip pat dalyvauja daugiau nei 20 orlaivių ir 25 sraigtasparniai.

Pratybos yra "Defender Europe" - didžiausio JAV manevro Europoje per 25 metus dalis. Pratybų geografija apima 16 Europos šalių, jose dalyvauja 28 tūkst. karių.

Tegai:
Estija, JAV
Dar šia tema
"Trūksta PKM": JAV kariuomenė susiduria su nauja problema
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
"Global Times": JAV konflikte su Rusija ir Kinija laukia "absoliutus košmaras"
"Putinas įspėjo varžovus". Ką užsienio žiniasklaida rašė apie Pergalės paradą
Pasienietis

Pasieniečiai prie sienos su Rusija aptiko karo laikų artilerijos sviedinį

Nustatyta, kad pasieniečių radinys buvo pavojų kėlęs 76 mm artilerijos sviedinys, likęs nuo Antrojo pasaulinio karo

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Pasieniečiai, patruliuodami prie sienos su Rusija, aptiko karo laikų artilerijos sviedinį. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Sekmadienį VSAT pareigūnai patruliavo pasienio su Rusija ruože, Vilkaviškio rajono Lauckaimio kaimo ribose. Čia esančiame lauke pasieniečiai pastebėjo artilerijos sviedinį.

Pasieniečiai atitvėrė vietovę ir ėmėsi jos apsaugos. Apie sprogmenį buvo pranešta Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojams.

Nustatyta, kad pasieniečių radinys buvo pavojų kėlęs 76 mm artilerijos sviedinys, likęs nuo Antrojo pasaulinio karo.

Atvykę išminuotojai sprogmenį sunaikino vietoje.

Tegai:
artilerijos sviedinys, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Baltarusijos pilietis Medininkuose pasieniečiams pateikė vairuotojo pažymėjimo klastotę
Vagone su trąšomis rastas slaptas 112 tūkst. eurų vertės krovinys
Purvėnų tvenkinyje žvejoję Lietuvos piliečiai su valtimi nuplaukė į Baltarusiją