Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs

(atnaujinta 19:26 2021.04.15)
Šalies vadovas pabrėžė, kad skiepijimasis ir testavimas gali tapti saugaus ugdymo proceso kasdienybe

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo kitų mokslo metų pradžios reikia užtikrinti saugų sugrįžimą į kontaktinį ugdymą visiems Lietuvos mokiniams, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį prezidentas per nuotolinį susitikimą su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, švietimo profesinių sąjungų, Moksleivių sąjungos, Mokyklų vadovų asociacijos ir Savivaldybių asociacijos atstovais aptarė iššūkius švietimo kokybei pandemijos sąlygomis.

"Kokybiškas ugdymas ir lygios švietimo galimybės turi būti užtikrintos kiekvienam Lietuvos mokiniui, net ir pandemijos sąlygomis. Nuotolinis mokymas yra priverstinė ir tik laikina išeitis, todėl turime pasitelkti jau sukauptą gerąją praktiką, pandemijos metu jau išmoktas pamokas ir atlikti būtinus pasiruošimo namų darbus tam, kad nuo kitų mokslo metų pradžios užtikrintume saugų sugrįžimą į kontaktinį ugdymą visiems Lietuvos mokiniams", — sakė šalies vadovas.

Prezidentas paragino Savivaldybių asociacijos atstovus kaupinių testavimo metodą taikyti visoje šalyje tam, kad kuo daugiau mokinių galėtų sugrįžti į klases. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai skatina ir tėvus aktyviai prisidėti prie sklandaus švietimo organizavimo, stiprina pilietiškumą bei bendruomeniškumą.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании, посвященном вопросам образования
Prezidentas Gitanas Nausėda per susitikimą su Jurgita Šiugždiniene, Arūnu Dulkiu, švietimo profesinių sąjungų, Moksleivių sąjungos, Mokyklų vadovų asociacijos ir Savivaldybių asociacijos atstovais

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė atskleidė, kad daugelis moksleivių šiuo metu yra nuvarginti nuotolinio mokymosi, daugelio emocinei ir psichinei savijautai kenkia tiesioginio bendravimo stygius, daugelis jaučiasi vieniši ir palikti, nerimauja dėl abitūros egzaminų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, kad ministerijos prioritetas yra pradinukų ir abiturientų grįžimas į klases, bet kai kurios savivaldybės neturi pajėgumų testuoti visus mokinius tam, kad jie galėtų saugiai mokytis kontaktiniu būdu. 

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažino masinio testavimo iššūkį, su kuriuo susidūrė visa Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Jo teigimu, pasiteisinęs testų kaupinių metodas plečiasi visoje šalyje, ministerija deda pastangas, kad ir registracijos sistema, ir pats testavimo procesas būtų kuo sklandesnis, pavyzdžiui, buvo įteisinta galimybė ėminius imti patiems mokiniams. Ministras žadėjo, kad naujiems mokslo metams planuojami ir nauji pažangūs testavimo metodai.

Prezidentas susitikime pabrėžė, kad dar šiais mokslo metais būtina kiek įmanoma užtikrinti švietimo kokybę, bet jau šiuo metu reikia apsibrėžti ir ilgesnio laikotarpio uždavinius švietime — kai skiepijimasis ir testavimas gali tapti saugaus ugdymo proceso kasdienybe.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu pasiskiepiję nuo koronaviruso yra 73 tūkst. švietimo įtaigų darbuotojų, iš jų 24 tūkst. — jau ir antrąja doze. Be to, pasiskiepijo arba imunitetą turi 45 proc. iš daugiau kaip 22 tūkst. abiturientų.

Iš viso 199 314 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 329 354 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 727 982 vakcinos.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiau nei 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1944)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė "galimybių" paso koncepciją
Protestas prieš privalomą mokinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
Vilniuje siūloma įvesti COVID-19 imuniteto pasą
Rail Baltica

Ministerija: "Rail Baltica" kelionę Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

(atnaujinta 15:31 2021.05.08)
Kaip pažymi Susisiekimo ministerija, nutiesus "Rail Balticos" vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Penktadienį Vilniaus miesto, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms nuotolinio susitikimo metu buvo pristatyta "Rail Balticos" geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius naudų bei infrastruktūros vystymo apžvalga. Apie tai praneša Susisiekimo ministerija.

"Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių. Nutiesus "Rail Balticą", ši atkarpa įgis dar didesnę vertę – moderni europinė geležinkelio jungtis su Vilniaus ir Kauno oro uostais sudarys greitą, patogią ir saugią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, naujas galimybes vietos gyventojams ir verslui", – susitikimo metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pažymėta, kad Kaunas–Vilnius jungtis ypač svarbi viso "Rail Balticos" projekto gyvybingumui. Siekiant padidinti šios geležinkelio linijos patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis.

"Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos "Rail Balticos" vertę. Anksčiau apie šį geležinkelį kalbėjome daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, o kartu su linija Kaunas–Vilnius atsiveria logistikos keliai į Rytų valstybes. Tad strateginė šio transporto koridoriaus vertė yra didžiulė", – kalbėjo "LTG Infra" "Rail Baltica" koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.

Nutiesus "Rail Balticos" vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Skaičiuojama, jog geležinkeliu iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 min., Panevėžys – per 57 min. Kelionės iki Varšuvos truks apie 4 val., Talino – 3,5 val., Rygos – apie 2 val. 

Šiuo metu ruože Kaunas–Vilnius įgyvendinamos teritorijų planavimo veiklos ir jau yra atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis šioje atkarpoje. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. 

"Rail Baltica" yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.

Tegai:
Kaunas, Vilnius, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Darbas biure, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų

(atnaujinta 09:04 2021.05.08)
Nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo darbuotojai, darbdaviai, šeimos su vaikais, darbo netekę žmonės 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Nuo metų pradžios Lietuvos gyventojus pasiekė beveik 455 mln. eurų valstybės parama, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos banko įžvalgos rodo, kad valstybės teikiama pagalba prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, kartu centrinio banko ekonomistai pagerino šalies ūkio prognozes, nes iki šiol ekonominė padėtis neblogėjo tiek, kiek buvo prognozuota. Kaip pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šalies BVP ir atlyginimai augo nepaisant griežtų karantino apribojimų, o pernai itin sparčiai augęs registruotas nedarbas pradėjo mažėti.

Anot ministrės, nors karantino ribojimai laisvėja, valstybės pagalbos priemonės tęsiasi. 

"Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems šalies gyventojams ir karantinui pasibaigus", – teigia Navickienė.

Parama darbuotojams

Jeigu karantino metu negali suteikti darbo, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 9,6 tūkst. Šiemet prastovų subsidijos jau išmokėtos 22,5 tūkst. darbdavių ir apie 141,5 tūkst. darbuotojų. Juos pasiekė  beveik 207 mln. eurų.

Daugiausia subsidijų gavo dirbantys prekybos srityje, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dirbantys apdirbamojoje gamyboje.

Naujasis prastovų paramos modelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms padėjo išlaikyti darbo vietas,  o darbuotojams – neprarasti pajamų. 

Parama dirbantiems savarankiškai

Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta apie 71,6 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Dažniausiai pagalbos kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais, užsiimantys keleivių pavėžėjimu, dirbantys autoservisuose ar fizinės gerovės srityje. 

Darbo paieškos išmoka

212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką šiemet gavo per 46 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 25 mln. eurų. Už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų. Tai leido šiems asmenims lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.  

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau nei 4 tūkst. gyventojų mirė. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1944)
Dar šia tema
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19