Vyras su lagaminu oro uoste

Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai

(atnaujinta 10:38 2021.04.19)
Kol kas didžiausias kelionių proceso ir keliautojų planų trukdis yra saviizoliacija atvykus į kitą šalį arba grįžus namo

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Greičiau nei po metų kelionę lėktuvu į kitą užsienio šalį jau yra suplanavę apie 40 proc. įprastai keliaujančių Lietuvos gyventojų, didžiausia tyrimo dalyvių dalis planuoja keliones atostogoms, rodo Lietuvos oro uostų ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos "Spinter" atlikta keliautojų apklausa.

Keliones į užsienį lėktuvu iki šios vasaros pabaigos jau yra suplanavę beveik penktadalis keliautojų (19 proc. respondentų). Dar beveik tiek pat respondentų sako, kad keliones lėktuvu yra suplanavę šių metų rudenį arba žiemą (20 proc.).

"Stebime, kad Europoje įsibėgėjant masinės vakcinacijos kampanijoms, o keliautojams lygiagrečiai įprantant prie papildomų sveikatos patikros procedūrų kertant valstybių sienas, keleivių srautas oro uostuose rodo augimo ženklus. Situaciją taip pat papildo ir nuo šio aviacijos vasaros sezono atsirandantys vis nauji skrydžiai ir galimybės tiesiogiai pasiekti norimas užsienio šalis atostogų ar darbo reikalais", — teigia Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Labiausiai auga skaičius keliautojų, kurie jau artimiausiu metu skristų būtent atostogų ar poilsio tikslais — tai nurodė net 70 proc. keliautojų, lankyti artimųjų skristų 15 proc., o darbiniais reikalais — 12 proc.

Baimių užsikrėsti mažėja

Tyrimas rodo, kad didžiausias kelionių proceso ir keliautojų planų trukdis yra saviizoliacija atvykus į kitą šalį arba grįžus namo, antroje vietoje nurodama, kad neigiamai kelionių planus veikia nuolat kintančios tvarkos įvairiose šalyse — vis dėlto šis faktorius jau rodo mažėjimo tendenciją.

"Baimė susirgti nuvykus į užsienį, palyginti su praėjusių metų analogišku tyrimu, mažėjo dešimtadaliu, o baimės užsikrėsti lėktuve ar oro uoste susitraukė dar labiau. Tai labai gerai iliustruoja, kad žmonės mato ir supranta, kiek daug investuota į saugumo užtikrinimo priemones viso proceso metu — nuo į ėjimo į oro uostus iki skrydžio lėktuve", — komentuoja Stikliūnas.

Anot aviacijos eksperto, keliautojų srautų atsigavimo indikacijos oro uostuose buvo jaučiamos jau net kovo mėnesį, tačiau ženklesnis atsigavimas turėtų vykti balandį ir gegužę, kai keliautojams iš Lietuvos oro uostų bus siūloma beveik 70 tiesioginių krypčių.

Naujausias tyrimas dėl šalies gyventojų nuomonės apie skrydžius artimiausiu metu vykdytas šių metų kovo pabaigoje. Apklausoje, kurią atliko bendrovė "Spinter tyrimai", dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, viso tyrimo metu Lietuvoje apklausta daugiau nei tūkstantis respondentų.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
ES ambasadorius įvertino atvykstamojo turizmo perspektyvas Rusijoje
Ruošdamasis 700-mečiui Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorines epochas
Egipte atrastas "Aukso miestas"
"TikTok svarbiau už turizmą?": viešbučių ir restoranų protesto akcija Vilniuje
EK patvirtino subsidijų teikimą labiausiai nukentėjusioms Lietuvos įmonėms
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus
Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje prisijungė prie "Nemirtingojo pulko" akcijos

(atnaujinta 16:54 2021.05.09)
Taip pat Pergalės dieną diplomatinės atstovybės darbuotojai padėjo vainikus prie sovietų karių kapų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir diplomatinės misijos darbuotojai paminėjo Pergalės dieną.

Jie dalyvavo tarptautinėse akcijose "Nemirtingasis pulkas" ir "Atminties sodas". Ambasada nuotraukas paskelbė socialiniuose tinkluose.

Taip pat gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, vyko akcija žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare kariams atminti. Ambasados ​​darbuotojai, taip pat veteranai, Afganistano karo kariai, sovietų karių palikuonys padėjo vainikus prie memorialo ir kitų laidojimų vietų.

Anksčiau Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Jis teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

"Nemirtingojo pulko" akcija šiais metais vykdoma internete.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusijos ambasada, Vilnius, Nemirtingasis pulkas