Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Vilniaus vandenys" ketina įrengti pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi

(atnaujinta 12:45 2021.04.19)
Belmonto vandenvietės teritorijoje planuojama įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendrovė "Vilniaus vandenys" nusprendė dalį Belmonto (Tuputiškių) veikiančios  vandenvietės teritorijos apželdinti augalais ir įrengti čia pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Tai pirmoji vandenvietė, kurią bendrovė planuoja atverti visuomenei.

"Stebime vis didėjantį visuomenės susidomėjimą vandentvarkos procesais. Žmonės nori apžiūrėti mūsų valymo ir vandens gerinimo įrenginius, sužinoti jų istoriją, savo akimis pamatyti, kaip vanduo išgaunamas ir atsiranda jų namuose. Tačiau tai — strateginiai, valstybės saugomi objektai. Todėl ieškome galimybių, kaip saugiai atverti dalį mums priklausančių, tačiau anksčiau visuomenei buvusių neprieinamų erdvių, pritaikyti jas miestiečiams ir miesto svečių poreikiams", — sako "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, ieškant galimybių, Belmonto vandenvietę buvo nuspręsta pasirinkti kaip eksperimentinę ir pabandyti joje suderinti vandens gavybą ir miestiečių galimybes leisti laiką vienoje gražiausių miesto vietų.

Belmonto vandenvietės sklypas — strategiškai patogioje ir vaizdingoje Vilniaus miesto dalyje. Teritorija, kurios plotas apie 20 tūkst. kv. m., yra įsikūrusi Vilnios upės kilpoje. Visiškai šalia jos — kitame upės krante — jau spėtas vilniečių pamilti Paupio mikrorajonas, kuriame ne tik kyla gyvenamieji pastatai, bet ir kuriasi bendrosios laisvalaikio zonos: įrengtas paplūdimys, ruošiamasi atnaujinti stadioną, įrengti čia poilsio vietas.

Įgyvendinant eksperimentą, pirmasis žingsnis buvo konsultuojantis su miesto želdyno specialistais dalį Belmonto vandenvietės teritorijos apsodinti tam tinkančiais augalais. Taip bendrovė prisideda prie žalesnio Vilniaus vizijos. Atrinkta ir vandenvietėje pasodinta pirmųjų 100 vnt. pušų sodinukų. Vėliau čia bus pasodinta ir daugiau, įvairesnių augalų. 

Vandenvietės sklype išsiraizgęs tankus vamzdynų tinklas, todėl planuojant tolesnį teritorijos apželdinimą bus parenkami specialūs augalai, taip pat specialus jų išdėstymas — zonavimas, kad augalų šaknys nekenktų vamzdynams ar kitiems po žeme esantiems įrenginiams. 

Sklype planuojama suformuoti ir poilsio zonas — takelius pasivaikščiojimui, pastatyti suolelius. Artimiausiais metais sklype bus įrengtos saulės elektrinės. 

Pati ambicingiausia idėja — Belmonto vandenvietės teritorijoje įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją, gyvai pamatyti išlikusius ir bendrovės specialistų saugomas senųjų vandentiekių fragmentus, įrenginius, kurie vandeniui išgauti ir tiekti buvo naudojami prieš šimtmetį, įspūdingiausius radinius.

Belmonto vandenvietė eksploatuojama nuo 1964 m. Tuomet ji tiekė vandenį aplink esančioms pramonės įmonėms: "Audėjas", Betono mazgas", "Matininkas". Po magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos 2004 m. vanduo iš 6 čia veikiančių gręžinių pradėtas tiekti Pavilnio, Rasų, daliai Senamiesčio ir Užupio, S. Batoro g. gyventojams. 

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video