Vilnius

Užimtumo tarnyba: šalyje mažėja nedirbančio jaunimo

(atnaujinta 01:34 2021.04.20)
Ilgalaikiai bedarbiai tarp Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų kovą sudarė 37,5 proc. Iš viso  nedirbančiųjų ilgiau nei metus — 97,3 tūkst.

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Registruotas nedarbas sumažėjo nuo 16,4 proc. iki 15,1 proc., darbo neturinčių asmenų — nuo 282 tūkst. iki 259,8 tūkst., rašo Užimtumo tarnyba.

Per metus daugiausiai (79,3 tūkst.) registruota darbo neturinčių asmenų, kurie iki 2020 metų kovo 1 dienos buvo aktyvūs darbo rinkoje. Iš jų — 66,9 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,8 tūkst. — pagal terminuotas, 6,6 tūkst. dirbo savarankiškai, 5 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Neaktyvių darbo rinkoje asmenų buvo 46,2 tūkst., iš jų niekur nedirbo — 7,3 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau — 38,9 tūkst.

"Nuo pandemijos pradžios augęs registruotas nedarbas, nuosekliai mažėja, o darbo paklausa auga. Tačiau nerimą keliantis faktorius klientų struktūroje — augantis ilgalaikių bedarbių skaičius. Kovą tokių asmenų vėl padaugėjo 7,1 tūkst." — sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Dabar susirasti darbą tampa sudėtingiau ir trunka ilgiau nei ankstesniais ekonomikos augimo, įmonių plėtros metais.

"Tai ir struktūrinio nedarbo, veiklos ribojimų karantino metu ir darbingo amžiaus gyventojų žemos kvalifikacijos pasekmė. Nekvalifikuotų asmenų skaičius per metus išaugo dvigubai — balandžio 1 d. buvo 96,4 tūkst. arba 37 proc. visų klientų", — paaiškino Zemblytė.

Ilgalaikiai bedarbiai tarp Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų kovą sudarė 37,5 proc. Iš viso  nedirbančiųjų ilgiau nei metus — 97,3 tūkst. Šiemet jų yra beveik 68 tūkst. daugiau nei pernai balandžio 1 dieną.

Klientų struktūroje šį kovą labiausiai — 5,9 tūkst. sumažėjo jaunimo iki 29 metų. Neaktyvių darbo rinkoje jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, Užimtumo tarnyboje balandžio 1 dieną buvo registruota 59,3 tūkst., kai vasario pradžioje — 69,5 tūkst. Jaunų moterų daugiau darbo ieško (30,8 tūkst.) nei vyrų (28,5 tūkst.). Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune — 17,7 proc., Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje — po 16,3 proc., mažiausiai — Pakruojyje — 5,6 proc., Skuode — 6,4 proc. ir Varėnoje — 6,8 proc.

Tegai:
nedarbas, darbas, jaunimas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Paaiškėjo, kokioje darbo srityje nepakanka sezoninių darbuotojų
Užimtumo tarnyba fiksuoja nedarbo lygio mažėjimą
Europos darbo rinka atsigauna, teigia Užimtumo tarnyba
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video