Balandžio 20-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 20-osios šventės

(atnaujinta 16:00 2021.04.19)
Šią dieną 1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris

Balandžio 20-oji yra 110-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 255 dienos.

Šiandien saulė teka 06:08, leidžiasi 20:29, dienos ilgumas 14 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gostautas, Eisvydė, Marcijonas, Agnė.

Kinų kalbos diena 

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 20-ąją Tarptautine kinų kalbos diena. Kinų kalba — viena iš šešių JTO oficialių kalbų.

Kiekvienai iš šių kalbų skirta minėtina diena: prancūzų (kovo 20 d.), kinų (balandžio 20 d. ), anglų (balandžio 23 d.), rusų (birželio 6 d.), ispanų (spalio 12 d.), arabų (gruodžio 18 d.). Šios dienos skirtos kiekvienos iš kalbų istorijai ir kultūrai. Šiomis dienomis organizuojami kalbų kursai, vyksta įvairiausi kultūriniai, muzikiniai, pramoginiai renginiai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1716 metais Marienburge gimė Gotfrydas Ostermejeris, raštijos darbuotojas, lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas. Mirė 1800 m.

1797 metais gimė Mykolas Petkevičius, 1831 metų sukilimo dalyvis. Mirė 1834 m.

1902 metais gimė aktorius Mečys Chadaravičius. Mirė 1949 m.

1921 metais gimė dainininkas (operos bosas) Abdonas Lietuvninkas. Mirė 1994 m.

1922 metais gimė rašytoja Regina Songinaitė-Raslavičienė.

1961 metais panaikintas Kaliningrado srities, kaip uždaros pasienio zonos, statusas.

2007 metais eidamas 83-iuosius metus, Gotlando saloje Švedijoje mirė žymus lietuvių išeivijos dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys.

2008 metais mirė garsus lituanistas, ilgametis "Kultūros barų" vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas.

2012 metais lietuviška kino juosta "Tadas Blinda. Pradžia" atidarė Europos Sąjungos (ES) kino festivalį Kalkutoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais Prancūzija paskelbė karą Austrijai. Į karą prieš Prancūziją įsitraukė Prūsija, Sardinijos karalystė, Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Neapolio karalystė ir Vokietijos valstybės.

1808 metais gimė Prancūzijos imperatorius (1852-1870) Napoleonas III.

1854 metais Austrija ir Prūsija sudarė sąjungą prieš Rusiją.

1887 metais Paryžiuje surengtos pirmosios automobilių lenktynės.

1889 metais Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris.

1927 metais Šveicarijoje gimė superlaidumo fizikas, inžinierius Karlas Miuleris, 1987 metais gavęs Nobelio premiją.

1993 metais per penkias kovų dienas Bosnijoje tarp kroatų ir musulmonų žuvo daugiau nei 200 žmonių.

2010 metais JAV erdvėlaivis "Discovery" su septyniais astronautais saugiai sugrįžo į Žemę, perskridęs visą Ameriką iš vakarų į rytus, užbaigdamas 15 parų, 6 mln. mylių kelionę į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (294)
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus
Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje prisijungė prie "Nemirtingojo pulko" akcijos

(atnaujinta 16:54 2021.05.09)
Taip pat Pergalės dieną diplomatinės atstovybės darbuotojai padėjo vainikus prie sovietų karių kapų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir diplomatinės misijos darbuotojai paminėjo Pergalės dieną.

Jie dalyvavo tarptautinėse akcijose "Nemirtingasis pulkas" ir "Atminties sodas". Ambasada nuotraukas paskelbė socialiniuose tinkluose.

Taip pat gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, vyko akcija žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare kariams atminti. Ambasados ​​darbuotojai, taip pat veteranai, Afganistano karo kariai, sovietų karių palikuonys padėjo vainikus prie memorialo ir kitų laidojimų vietų.

Anksčiau Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Jis teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

"Nemirtingojo pulko" akcija šiais metais vykdoma internete.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusijos ambasada, Vilnius, Nemirtingasis pulkas