Vilnius

Stankūnas padėtį su koronaviruso pandemija Lietuvoje įvertino kaip visai neblogą

(atnaujinta 15:27 2021.04.23)
Anot profesoriaus, "trečiosios bangos" metu naujų atvejų skaičius šalyje auga lėčiau nei "antrosios bangos" metu

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas pareiškė, kad padėtis su koronaviruso pandemija Lietuvoje visai nebloga, ir pabandė paaiškinti, kodėl.

Jo nuomone, "trečiosios bangos" metu naujų atvejų skaičius auga lėčiau nei "antrosios" metu. Jis pateikė duomenis nuo kovo 21 iki balandžio 21 dienos, palyginęs juos su spalio 26 — lapkričio 26 dienų rodikliais.

Šio laikotarpio pradžioje, kovo 21 dieną, septynių dienų naujų COVID-19 atvejų vidurkis buvo 527,3, pasakė Stankūnas. Tuo pačiu metu spalio 26 d. jis buvo 520,3 atvejo, o per 32 dienas jis užaugo iki 1953,9 atvejo. Po tokio paties laikotarpio "trečiosios bangos" metu, t. y. dabar jis yra 1060,9 atvejo.

Kaip vieną iš faktorių, nors ir ne pagrindiniu, profesorius įvardijo orą. Pasak jo, neabejotinai svarbus veiksnys yra tai, kad sumažėjo židinių skaičius sveikatos priežiūros įstaigose, ligoninėse fiksuojama gerokai mažiau ligų atvejų.

"Išaugęs testavimas? Manau, kad tikrai prisideda. Nes testavimo apimtys šiuo metu yra rekordinės. Daugiau užsikrėtimo atvejų nustatome, juos izoliuojame ir taip sumažiname tolimesnį viruso plitimą. Vakcinacija? Dalinai taip. Tačiau ženklesnio pouliacinio efekto reikėtų dar palaukti", — parašė Stankūnas Facebook.

Ekspertas taip pat išsakė nuomonę, kad vis dar galioja karantinas. Tačiau įvesti atlaisvinimai statistikoje atsispindės vėliau.

Anksčiau Stankūnas prognozavo Lietuvai, kad ji atsidurs "juodojoje zonoje" dėl susirgimo koronavirusu dažnio, o po tam kurio laiko taip ir įvyko.

Lietuvoje nustatyta beveik 240 tūkstančių koronaviruso atvejų, pasveiko per 215 tūkstančių žmonių, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio. Visiškai paskiepyti jau daugiau nei 237 tūkstančiai gyventojų.

Respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžios institucijos apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamosi epidemiologiniais rodikliais, jos teikia tam tikrus atlaisvinimus.

Tegai:
pandemija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1943)
Dar šia tema
Po beveik pusmečio pertraukos Lietuvoje atsidarė kavinės ir restoranai
Kitą savaitę Vilniuje, "Litexpo", atidaromas vakcinacijos centras
Lietuva atsidūrė tarp dešimties labiausiai COVID-19 paveiktų ES šalių 
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video