Vyras laiko vaiką už rankos

Kaltas ne tik karantinas: pernai įvaikinimo atvejų Lietuvoje sumažėjo perpus

(atnaujinta 21:54 2021.04.26)
Nors dėl koronaviruso pandemijos galimų įtėvių ir vaiko susitikimai dažniau vyksta per nuotolį, mažėjantiems įvaikinamų vaikų skaičiams įtakos turi ir kitos objektyvios priežastys, mano Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Pernai Lietuvoje naujus namus surado mažiau vaikų, rodo Statistikos departamento duomenis.

Praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 51 vaiką, užsieniečiai — 29. 2019 metais Lietuvos ir užsienio piliečių buvo įvaikinti 108 vaikai, 2018 metais — 159, 2017 metais — 139, 2016 metais — 157.

O įtėvių laukia gerokai daugiau vaikų. Vien tik pernai galimų įvaikinti vaikų sąrašą papildė 239 įvairaus amžiaus nepilnamečiai, o iš viso praėjusių metų pabaigoje įtėvių ir naujų namų laukė 1027 vaikai.

Iš vienos pusės teigima, kad įvaikinimo atvejų sumažėjimui įtakos turėjo pasaulyje įsisiautėjusi pandemija.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tikina, kad įvaikinimo procedūros dėl karantino nesustojo. Per visą pandemiją vyko ir tarptautinio įvaikinimo procedūros.

Ir nors per karantiną galimų įtėvių ir vaiko susitikimai dažniau vykdavo per nuotolį, pasitelkus technologijas, net ir bendraujant tokiu būdu mezgasi artimas pradinis ryšis, pažymėjo tarnybai vadovaujanti Ilma Skuodienė.

Skuodienės teigimu, mažėjantys įvaikinamų vaikų skaičiai esą nerodo, kad sumažėjo ir norinčiųjų suteikti šeimą be tėvų globos likusiam vaikui. Pasak tarnybos vadovės, tam įtakos turi kitos objektyvios priežastys.

"Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką iki 3 metų. Bet nuo 2019 m. perpus sumažėjo ir toliau mažėja galimų įvaikinti vaikų nuo 3 mėnesių iki 3-4 metų amžiaus skaičius. Todėl laikotarpis laukiant pasiūlymo įvaikinti šios amžiaus grupės vaiką smarkiai ilgėja", — paaiškino Skuodienė.

Jos teigimu, įvaikinimų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turi ir didėjantis socialinių paslaugų bei pagalbos biologinei šeimai prieinamumas. "Dėl to mažiau vaikų praranda savo šeimas ir daugiau vaikų sugrįžta į pasikeitusias šeimas", — pažymėjo Skuodienė.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti vyresnio amžiaus vaikams, vienos šeimos broliams ir seserims. Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių.

Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys, daugiausia Lietuvos piliečių pernai įvaikintų vaikų buvo iki 4 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų įvaikinta 34. 4–6 metų amžiaus vaikų pernai buvo įvaikinta 8, 7–9 metų — 6, 10–14 metų — 2, o vyresnių — tik 1.

Užsienio piliečiai nesibaimina įvaikinti ir vyresnių vaikų. Iš 29 pernai užsieniečių įvaikintų vaikų 11 buvo 7–9 metų, septyni — nuo 4 iki 6 metų amžiaus.

Pasak Skuodienės, pirmiausia tėvų globos netekusiam vaikui ieškoma šeimos, galinčios pasirūpinti juo Lietuvoje.

"Įvaikinimas arba globa Lietuvoje visuomet yra prioritetas. Praėjusiais metais norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąraše buvo 141 šeima. Dauguma jų siekia įvaikinti geros sveikatos ar minimalių ir išgydomų sveikatos sutrikimų turintį vaiką iki 4 metų", — pasakė tarnybos vadovė.

Į norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, sąrašą per 2020 m. buvo įrašyta 13 užsienio piliečių šeimų.Visoms užsieniečių poroms pasiūlyta įsivaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tarnybos teigimu, į užsienį išvyksta sunkiai išgydomų ar nepagydomų sveikatos sutrikimų turintys vaikai, vyresni nei 7 metų amžiaus. Užsieniečiams siūloma įvaikinti ne mažiau nei tris vaikus — brolius bei seseris.

Pasak Skuodienės, įvaikinimo procesas kiekvienu atveju vykdomas labai atsakingai, vertinant vaiką įvaikinti norinčios šeimos lūkesčius bei jos pasirengimą prisiimti atsakomybę už vaiką, be to, atsižvelgiant į paties vaiko nuomonę.

Tegai:
koronavirusas, karantinas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įvaikinimas, Lietuva
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus
Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje prisijungė prie "Nemirtingojo pulko" akcijos

(atnaujinta 16:54 2021.05.09)
Taip pat Pergalės dieną diplomatinės atstovybės darbuotojai padėjo vainikus prie sovietų karių kapų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir diplomatinės misijos darbuotojai paminėjo Pergalės dieną.

Jie dalyvavo tarptautinėse akcijose "Nemirtingasis pulkas" ir "Atminties sodas". Ambasada nuotraukas paskelbė socialiniuose tinkluose.

Taip pat gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, vyko akcija žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare kariams atminti. Ambasados ​​darbuotojai, taip pat veteranai, Afganistano karo kariai, sovietų karių palikuonys padėjo vainikus prie memorialo ir kitų laidojimų vietų.

Anksčiau Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Jis teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

"Nemirtingojo pulko" akcija šiais metais vykdoma internete.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusijos ambasada, Vilnius, Nemirtingasis pulkas