Mokinys, archyvinė nuotrauka

Nuo gegužės 10 dienos į mokyklas galės grįžti visi mokiniai

(atnaujinta 18:53 2021.04.28)
Toms savivaldybėms, kurios susigrąžins penktokus–vienuoliktokus, reikės periodiškai testuoti mokinius ir mokyklų darbuotojus, jei ugdymas bus vykdomas uždarose erdvėse

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Nuo gegužės 10-osios į mokyklas galės sugrįžti penktų–vienuoliktų klasių mokiniai. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

Mokymasis galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje. Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo — nuotolinio ar mišraus — priims savivaldybės. 

"Kiekviena savivaldybė ar mokykla pati priims tvarką, kaip organizuojamas ugdymas ir kaip derinamas kontaktinis ir nuotolinis ugdymas, kokios klasės ir kuriomis savaitėmis ar dienomis mokosi mokykloje, kada — iš namų. Mokykloms ir jų steigėjams pateiksime konkrečias rekomendacijas, siūlysime laikytis vadinamojo šachmatinio tvarkaraščio, kad į mokyklas vienu metu neateitų visos klasės ir būtų išvengta klasių ir srautų maišymosi", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Mokiniams ir ugdymo įstaigų darbuotojams teks testuotis, kai ugdymas vyktų klasėse, bus privalomos kaukės. Jei pamokos būtų rengiamos lauke, testuotis nebūtų privalu. 

Testuotis neprivaloma pradinukams, kurie lanko mokyklas savivaldybėse, esančiose mažesnio sergamumo zonoje. 5–11 klasių mokiniams testavimas privalomas visose savivaldybėse, abiturientams testavimas tik rekomenduojamas — daugiau kaip pusė jų pasiskiepijo arba yra įgiję imunitetą.

Siūlomas trejopas testavimas: kaupinių metodu, greitaisiais antigenų testais mokyklose, prižiūrint asmens sveikatos specialistui ir greitaisiais testais prižiūrint mokytojui. Kiekviena savivaldybė galės pasirinkti jai priimtiną testavimo būdą.

Leista organizuoti kontaktinius egzaminus stojantiems į bendrojo ugdymo mokyklas — grupėse iki 10 mokinių. 

Egzaminai mokiniams, kurie baigia ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas ar stoja į bendrojo ugdymo programas vykdančias mokyklas, gali būti rengiami patalpose ne daugiau kaip 10 mokinių. 

Išbristi iš "juodosios zonos": Lietuva laukia "proveržio" kovoje su COVID-19 >>

Egzaminų rengėjai privalės užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Švelnesnės karantino sąlygos 

Taip pat pakoreguotas ir sąrašą savivaldybių, kur galėtų būti taikomos švelnesnės nei kitoje šalies dalyje karantino sąlygos, sąrašą. Tai savivaldybės, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažiau nei 200 atvejų.

Iš šio sąrašo išbrauktos Joniškio rajono, Kelmės rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Šakių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybės, o įrašytos Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Telšių rajono savivaldybės.

Ekspertų taryba: COVID-19 trečiosios bangos pikas prognozuojamas gegužės pabaigoje >>

Tad "gerųjų" savivaldybių sąraše lieka Birštono, Biržų rajono, Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės.

Respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, švelnina kai kuriuos apribojimus.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 242,9 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. 

 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1943)
Dar šia tema
"Tendencija vis dar neguodžianti": LSMU Kauno ligoninėje pagausėjo sunkių COVID-19 ligonių
Šimašius izoliuojasi dėl kontakto su sergančiuoju COVID-19
Išvardytos pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje, tarp jų ir COVID-19
Lietuvoje per parą nustatyta apie 1,6 tūkst. COVID-19 atvejų, mirė 15 žmonių
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video