Mykolas Majauskas

Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Majausko pareiškimų 

(atnaujinta 15:32 2021.04.30)
Praėjusią savaitę Seimo narys Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komitete šalies vežėjus pavadino nusikaltėliais

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl Seimo nario Mykolo Majausko pasisakymų Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei viešoje erdvėje, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava".

Tyrimas pradėtas pagal asociacijos skundą. 

Majauskas balandžio 14 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitete šalies vežėjus pavadino nusikaltėliais.

Minėto posėdžio metu Majauskas nurodė, kad "<...> tie asmenys, kuriuos Jūs vadinate verslininkais, šiuo atveju aš matau, kad tai yra nusikaltėliai",  "<...> tie žmonės, kuriuos Jūs vadinate verslininkais, vykdo apgaulingą apskaitą, neteisėtas duomenų ir pajamų pateikimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, dokumentų klastojimas. Aš su dideliu malonumu pakartosiu šiuos dalykus, jeigu reikės ir skirtinguose formatuose", — asociacijos pateiktuose skunduose cituojamas parlamentaras.

Teisininkai pažymėjo, kad tokiais pasisakymais parlamentaras pažeidžia Lietuvos Konstituciją ir Valstybės politikų elgesio kodeksą. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad valstybės politikai turi laikytis aukščiausių elgesio standartų bei visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Seimo etikos ir procedūrų komisija, kuri savo ankstesniuose sprendimuose akcentuoja, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai, nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 4 500 transporto bendrovių, kuriose dirba daugiau nei 77 000 vairuotojų.

"Linava" reguliariai praneša apie transporto sektoriaus problemas, kurias, viena vertus, sukelia pandemija, kita vertus, naujos mokestinės priemonės. Dėl to įmonės patiria nuostolių. Nuo pandemijos pradžios 172 įmonės, turinčios tarptautines transporto licencijas, nutraukė savo veiklą, dėl ko neteko daugiau nei 1,5 tūkstančio darbo vietų.

Tegai:
Linava, Mykolas Majauskas
Dar šia tema
Pirmąjį ketvirtį Klaipėdos uosto krovos įmonės krovė 11,29 mln. tonų krovinių
Dėl COVID-19 protrūkio laikinai uždarytas Žirmūnų krovinių postas
"Klasco" privalės dengti arba drėkinti krovinius, riboti krovos greitį ir aukštį
Vežėjai pasiskundė dėl žeminamų Majausko pasisakymų
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus
Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje prisijungė prie "Nemirtingojo pulko" akcijos

(atnaujinta 16:54 2021.05.09)
Taip pat Pergalės dieną diplomatinės atstovybės darbuotojai padėjo vainikus prie sovietų karių kapų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir diplomatinės misijos darbuotojai paminėjo Pergalės dieną.

Jie dalyvavo tarptautinėse akcijose "Nemirtingasis pulkas" ir "Atminties sodas". Ambasada nuotraukas paskelbė socialiniuose tinkluose.

Taip pat gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, vyko akcija žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare kariams atminti. Ambasados ​​darbuotojai, taip pat veteranai, Afganistano karo kariai, sovietų karių palikuonys padėjo vainikus prie memorialo ir kitų laidojimų vietų.

Anksčiau Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Jis teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

"Nemirtingojo pulko" akcija šiais metais vykdoma internete.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusijos ambasada, Vilnius, Nemirtingasis pulkas