Žvakės, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kada ir kur vyks Kęstučio Glavecko laidotuvės

(atnaujinta 17:37 2021.04.30)
Atsisveikinimas vyks dvi dienas Vilniaus laidojimo rūmuose, kur bus pašarvota urna su velionio palaikais

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys Kęstutis Glaveckas bus laidojamas sekmadienį, gegužės 2 dieną, sostinės Antakalnio kapinėse. Šią informaciją patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trumpojoje spaudos konferencijoje Seimo pirmininkė teigė, kad yra sudaryta komisija, kuri rūpinsis Glavecko laidotuvėmis.

"Tai buvo vienas iš pirmųjų žmonių, politikų, Seimo narių, būsimų kolegų, su kuriais teko bendrauti. Ir visada prisiminsiu jį kaip labai šiltą, atvirą, linksmą žmogų, politiką, kuris padarė didžiulį indėlį ypač į ekonomikos mokslo vystymąsi Lietuvoje, tiek ir Seime pasisakydavo visuomet kompetentingai tomis temomis, kurias puikiai išmanė. Vienas iš autoritetingiausių Seimo narių buvo savo srityje", — sakė Čmilytė-Nielsen. 

Dėl laidotuvių tartasi su šeimos nariais, jos numatytos sekmadienį. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Seimo spaudos tarnybos parnešime patvirtinta, kad urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22).

Atsisveikinimas vyks gegužės 1 dieną, nuo 12:00 iki 20:00. Lankymas gegužės 2 dieną, nuo 10:00 iki 14:00. Urna išnešama gegužės 2 dieną, 14 val.

Kęstutis Glaveckas mirė šiandien naktį dėl kilusių komplikacijų po širdies operacijos.

Tegai:
Seimas, laidotuvės
Darbas biure, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų

(atnaujinta 09:04 2021.05.08)
Nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo darbuotojai, darbdaviai, šeimos su vaikais, darbo netekę žmonės 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Nuo metų pradžios Lietuvos gyventojus pasiekė beveik 455 mln. eurų valstybės parama, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos banko įžvalgos rodo, kad valstybės teikiama pagalba prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, kartu centrinio banko ekonomistai pagerino šalies ūkio prognozes, nes iki šiol ekonominė padėtis neblogėjo tiek, kiek buvo prognozuota. Kaip pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šalies BVP ir atlyginimai augo nepaisant griežtų karantino apribojimų, o pernai itin sparčiai augęs registruotas nedarbas pradėjo mažėti.

Anot ministrės, nors karantino ribojimai laisvėja, valstybės pagalbos priemonės tęsiasi. 

"Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems šalies gyventojams ir karantinui pasibaigus", – teigia Navickienė.

Parama darbuotojams

Jeigu karantino metu negali suteikti darbo, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 9,6 tūkst. Šiemet prastovų subsidijos jau išmokėtos 22,5 tūkst. darbdavių ir apie 141,5 tūkst. darbuotojų. Juos pasiekė  beveik 207 mln. eurų.

Daugiausia subsidijų gavo dirbantys prekybos srityje, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dirbantys apdirbamojoje gamyboje.

Naujasis prastovų paramos modelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms padėjo išlaikyti darbo vietas,  o darbuotojams – neprarasti pajamų. 

Parama dirbantiems savarankiškai

Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta apie 71,6 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Dažniausiai pagalbos kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais, užsiimantys keleivių pavėžėjimu, dirbantys autoservisuose ar fizinės gerovės srityje. 

Darbo paieškos išmoka

212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką šiemet gavo per 46 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 25 mln. eurų. Už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų. Tai leido šiems asmenims lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.  

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau nei 4 tūkst. gyventojų mirė. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu