Paspirtukas

Gatvėse daugėjant dviračių, paspirtukų ir riedlenčių, kartu auga ir gyventojų traumos

(atnaujinta 20:33 2021.05.02)
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais draudiminių įvykių važiuojant dviračiu užfiksuota 11,5 proc. daugiau nei 2019 metais

VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Gatvėse ir kiemuose daugėjant dviračių, paspirtukų ir riedlenčių, kartu auga ir gyventojų traumos, rašo draudimo bendrovės BTA spaudos tarnyba.

Pasak specialistų, neretai jų priežastys yra kelių eismo taisyklių nepaisymas ir pernelyg didelis pasitikėjimas savimi.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais draudiminių įvykių važiuojant dviračiu užfiksuota 11,5 proc. daugiau nei 2019 metais. Tam įtakos galėjo turėti dėl COVID-19 pandemijos į namus persikėlęs mokinių ugdymas ir augantis Lietuvos gyventojų poreikis daugiau laiko praleisti aktyviai sportuojant lauke.

Pasak bendrovės asmens draudimo produktų vadovo Ronaldo Grizicko, traumų pobūdis priklauso ne tik nuo pasirinktos transporto priemonės, bet ir nuo vairuotojų amžiaus.

"Pastebime, kad traumų su dviračiais dažniau patiria vyresnio amžiaus gyventojai — vyriausias nukentėjęs klientas praėjusiais metais buvo 70-metis klaipėdietis, nukritęs nuo dviračio. Tuo tarpu pramogaudami su paspirtukais nukenčia vis jaunesni asmenys — jų amžiaus vidurkis siekia vos 18 metų", — komentuoja R. Grizickas. 

Draudikai pastebi, kad nors traumų važiuojant paspirtukais skaičiuojama mažiau nei su dviračiais, jų skaičius 2020 metais augo labiausiai — draudiminių įvykių užfiksuota net 78 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

"Dažniausios traumos, patiriamos su paspirtukais, nutinka nuo jų krentant — nubrozdinamos galūnės, lūžta rankų ir kojų kaulai, patempiami sąnarių raiščiai. Tarp užfiksuotų įvykių turime atvejų, kai kritimo metu buvo praskeltos lūpos ir išmušti dantys, dėl smarkaus smūgio patirti smegenų sutrenkimai", — komentuoja Grizickas.

Tuo tarpu, pagrindinė klaida pramogaujant paspirtukais ir dviračiais — apsaugos priemonių ir kelių eismo taisyklių (KET) ignoravimas, kurios dviratininkams ir paspirtukų mėgėjams yra praktiškai identiškos automobilių vairuotojams — saugoti save ir gerbti kitus eismo dalyvius.

KET nurodo, kad tiek dviračių, tiek paspirtukų, turinčių ne didesnį nei 1 kW vidaus degimo ar elektros variklį ir išvystančių ne didesnį nei 25 km/val. greitį, vairuotojai privalo dėvėti ryškios spalvos liemenes arba naudoti žibintus. Nepilnamečiams dviračių ir paspirtukų vairuotojams privaloma, o vyresniems nei 18 metų rekomenduojama dėvėti šalmą.

"Deja, nemažai dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų nėra matomi kitų eismo dalyvių, neatsargiai manevruoja tarp pėsčiųjų, nežino, kada privalo sustoti ir praleisti kitus eismo dalyvius. Apsaugos priemonės būtinos net ir tada, kai važiuojama dviračių takais — esant geram orui neretai juose susidaro dviratininkų spūstys. Nemažai traumų patiriama važiuojant su greitesniais, iki 45 km/h greitį galinčiais išvystyti paspirtukais", — teigia Grizickas.

Didžiausia draudimo bendrovės BTA išmokėta žala praėjusiais metais siekė 1 440 eurų nuo dviračio kritusiai ir ranką susilaužusiai Klaipėdos gyventojai. 2019 metais buvo išmokėta rekordinė suma — net 4 600 eurų Danijoje nuo dviračio griuvusiam ir petį susilaužusiam Lietuvos piliečiui.

Nuo su dviračiais patiriamų traumų neatsilieka nelaimingi atsitikimai su paspirtukais — praėjusiais metais didžiausia išmoka koją susilaužiusiam asmeniui siekė 1 500 eurų, 2019 metais — aštuonmečiui, patyrusiam galvos traumą — 1 250 eurų.

Tegai:
apklausa, draudikai, draudimas
Dar šia tema
Internetu apsiperka 8 iš 10 lietuvių, per mėnesį išleidžia 100 eurų
Tyrimas rodo, kad sulaukę pensijos lietuviai tikisi gyventi iš atlyginimo
Žiniasklaida: daugiau nei 70% nesiskiepijusių amerikiečių nenori "J&J" vakcinos
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus
Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje prisijungė prie "Nemirtingojo pulko" akcijos

(atnaujinta 16:54 2021.05.09)
Taip pat Pergalės dieną diplomatinės atstovybės darbuotojai padėjo vainikus prie sovietų karių kapų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir diplomatinės misijos darbuotojai paminėjo Pergalės dieną.

Jie dalyvavo tarptautinėse akcijose "Nemirtingasis pulkas" ir "Atminties sodas". Ambasada nuotraukas paskelbė socialiniuose tinkluose.

Taip pat gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, vyko akcija žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare kariams atminti. Ambasados ​​darbuotojai, taip pat veteranai, Afganistano karo kariai, sovietų karių palikuonys padėjo vainikus prie memorialo ir kitų laidojimų vietų.

Anksčiau Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Jis teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

"Nemirtingojo pulko" akcija šiais metais vykdoma internete.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusijos ambasada, Vilnius, Nemirtingasis pulkas
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas