Vilnius

Įvardyti patraukliausi Lietuvos miestai

(atnaujinta 23:51 2021.05.02)
Mėgstamiausiais Lietuvos piliečių miestais jau kelerius metus lieka didžiausi respublikos centrai ir kurortiniai miestai

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Statistikos departamentas įvardijo patraukliausius Lietuvos miestus.

Du dideli miestai — Vilnius ir Kaunas — vis dar yra pagrindiniai vidinės migracijos centrai šalyje ir traukia norinčius palikti provinciją. Žmonių, norinčių pakeisti miestą į kaimą dėl ramesnio gyvenimo, vis dar yra mažai. Tai, be kita ko, lemia sunkumai ieškant darbo kaimo vietovėse.

Pavyzdžiui, Valstybinės statistikos departamento duomenimis, 2020 metais vis daugiau Alytaus gyventojų ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje: pernai iš Alytaus išvyko 1 238 žmonės, atvyko 777 žmonės.

Panaši situacija buvo ir 2019 metais: tada į Alytų atvyko 903 nauji gyventojai, o išvyko 1 359. Dar blogiau buvo 2018 metais, kai miestą paliko 726 žmonių daugiau nei atvyko.

Statistikos departamento duomenimis, Šiauliai ir Panevėžys kažkodėl netraukė žmonių. Panevėžio gyventojų skaičius nuolat mažėjo: 2020 metais atvyko 1 109 žmonės, išvyko 1 827, 2019 metais — atitinkamai 1 258 ir 2 021 žmonės, 2018 metais — atitinkamai 3 037 ir 1 910.

Šiauliai taip pat netraukė žmonių nei 2020 m., nei ankstesniais metais. Pernai į miestą įvažiavo 1 787 žmonės, iš jo išvyko 2 844 žmonės, 2019 m. apsigyveno 2 026 žmonės, o miestą paliko 2 521 žmogus.

Pernai į Klaipėdą pradėjo atvažiuoti gyventi mažiau žmonių: atvyko 3 020 žmonių, o 3 957 paliko miestą, 2019 metais atvyko 3,8 tūkst., o miestą paliko 3,5 tūkst. žmonių.

Dauguma lietuvių gyvenimui ir toliau renkasi Vilnių ir Kauną. Tarp mėgstamiausių yra ir kurortiniai miestai — Palanga, Neringa, Trakai.

Pernai Trakų rajono savivaldybėje gyveno 410 žmonių daugiau nei išvyko. Palyginti su 2019 ir 2018 m., atvykstančiųjų tapo daugiau.

Neringa taip pat gali pasigirti didėjančiu gyventojų skaičiumi: 2020 m. ten apsigyveno 345 žmonės, o 238 išvyko, 2019 m. atvyko 259, o išvyko 197, 2018 m. atvyko 365, o išvyko 153 žmonės.

Populiari 2020 metais buvo ir Palanga: čia atvyko gyventi 818 žmonių, o 472 išvyko.

Vis dėlto didžiausias vidinės migracijos srautas tenka Vilniui, Kaunui ir šių miestų žiedinėms savivaldybėms.

Pernai Kaune apsigyveno 8,6 tūkst., o išvyko 5,8 tūkst. 2019 m. — atitinkamai 7,8 tūkst. ir 5,6 tūkst., 2018 m. — 6,2 tūkst. ir 5,8 tūkst. Per pastaruosius trejus metus padidėjo ir Kauno regiono gyventojų skaičius.

Tačiau sparčiausiai naujų gyventojų skaičius augo Vilniuje. Pernai į sostinę atvyko 11,6 tūkst., o išvyko 8,6 tūkst. 2019 m. atvyko 12,3 tūkst., o išvyko 7,5 tūkst., 2018 m. — 11,2 tūkst. ir 8,3 tūkst. Pastaraisiais metais išaugo ir Vilniaus rajono gyventojų skaičius.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Darbas biure, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų

(atnaujinta 09:04 2021.05.08)
Nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo darbuotojai, darbdaviai, šeimos su vaikais, darbo netekę žmonės 

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Nuo metų pradžios Lietuvos gyventojus pasiekė beveik 455 mln. eurų valstybės parama, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos banko įžvalgos rodo, kad valstybės teikiama pagalba prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio mažinimo, kartu centrinio banko ekonomistai pagerino šalies ūkio prognozes, nes iki šiol ekonominė padėtis neblogėjo tiek, kiek buvo prognozuota. Kaip pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šalies BVP ir atlyginimai augo nepaisant griežtų karantino apribojimų, o pernai itin sparčiai augęs registruotas nedarbas pradėjo mažėti.

Anot ministrės, nors karantino ribojimai laisvėja, valstybės pagalbos priemonės tęsiasi. 

"Suprantame, kaip svarbu ir toliau padėti darbdaviams išsaugoti darbuotojus, o jiems – darbo vietas, darbo netekusiems žmonėms užtikrinti pajamas. Jau planuojame valstybės pagalbą nuo COVID-19 nukentėjusiems šalies gyventojams ir karantinui pasibaigus", – teigia Navickienė.

Parama darbuotojams

Jeigu karantino metu negali suteikti darbo, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas. Šiuo metu prastovas paskelbusių įmonių skaičius siekia 9,6 tūkst. Šiemet prastovų subsidijos jau išmokėtos 22,5 tūkst. darbdavių ir apie 141,5 tūkst. darbuotojų. Juos pasiekė  beveik 207 mln. eurų.

Daugiausia subsidijų gavo dirbantys prekybos srityje, teikiantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dirbantys apdirbamojoje gamyboje.

Naujasis prastovų paramos modelis nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms padėjo išlaikyti darbo vietas,  o darbuotojams – neprarasti pajamų. 

Parama dirbantiems savarankiškai

Šiemet beveik 65 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sulaukė finansinės valstybės pagalbos – jiems išmokėta apie 71,6 mln. eurų. Pagalbos sulaukė tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu buvo apribota ir pateko į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Dažniausiai pagalbos kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais, užsiimantys keleivių pavėžėjimu, dirbantys autoservisuose ar fizinės gerovės srityje. 

Darbo paieškos išmoka

212 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką šiemet gavo per 46 tūkst. darbo netekusių žmonių, jiems išmokėta beveik 25 mln. eurų. Už pernai metų gruodį darbo paieškos išmokos gavėjams išmokėta beveik 34 mln. eurų. Tai leido šiems asmenims lengviau išgyventi sudėtingą laikotarpį.

Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.  

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau nei 4 tūkst. gyventojų mirė. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu