Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Čmilytė-Nielsen apie galimybių pasą: nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens

(atnaujinta 21:56 2021.05.03)
Seimo pirmininkė išreiškė abejones dėl nacionalinio imuniteto paso idėjos. Jos vertinimu, dabar būtų racionaliau lėšas skirti kitoms sritims

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuvoje neverta įvesti savo "galimybių paso", nes panašus dokumentas netrukus pasirodys visos ES lygiu. Apie tai Seimo pirmininkė parašė savo puslapyje Facebook.

"Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?" — rašo Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, šiuo metu esą racionaliau lėšas skirti kitoms sritims.

"Labiau padėti verslui, kad su "imuniteto kodu" išvis būtų, kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie "išnykusias" kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti. Juolab, kad kuo labiau nagrinėjamas "imuniteto kodas", tuo daugiau klausimų. Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo COVID-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug", — rašo Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė paragino geriau pasiruošti tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį "Digital Green Certificate", į kurį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku.

Anksčiau "galimybių" paso idėją pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą arba gavę neigiamą testo rezultatą. Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Nacionalinio galimybių paso įvedimo klausimą Vyriausybė neformaliame pasitarime svarstys pirmadienį. Galimybių pasas turėtų pradėti veikti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, švelnina kai kuriuos apribojimus.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 250,3 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.

Tegai:
COVID-19, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1945)
Dar šia tema
PSO įvertino naujos COVID-19 padermės plitimą
Dulkys pareiškė, kad vakcinavimo prioritetai nebebus peržiūrimi
Lietuvos valdžia išbandė Galimybių pasą pandemijos fone
Informacinėje migloje patogu rodyti patriotizmą. Lietuvoje vyksta socialinis trolinimas
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus
Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje prisijungė prie "Nemirtingojo pulko" akcijos

(atnaujinta 16:54 2021.05.09)
Taip pat Pergalės dieną diplomatinės atstovybės darbuotojai padėjo vainikus prie sovietų karių kapų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir diplomatinės misijos darbuotojai paminėjo Pergalės dieną.

Jie dalyvavo tarptautinėse akcijose "Nemirtingasis pulkas" ir "Atminties sodas". Ambasada nuotraukas paskelbė socialiniuose tinkluose.

Taip pat gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, vyko akcija žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare kariams atminti. Ambasados ​​darbuotojai, taip pat veteranai, Afganistano karo kariai, sovietų karių palikuonys padėjo vainikus prie memorialo ir kitų laidojimų vietų.

Anksčiau Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Jis teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

"Nemirtingojo pulko" akcija šiais metais vykdoma internete.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Rusijos ambasada, Vilnius, Nemirtingasis pulkas
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas