Santaros klinikos, archyvinė nuotrauka

Seimo opozicija skelbia apie galimus medicinos darbuotojų streikus

(atnaujinta 23:01 2021.05.03)
Dėl gresiančių medicinos darbuotojų streikų opozicija šaukia neeilinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Reaguojant į galimus medicinos darbuotojus atstovaujančių profesinių sąjungų ketinimus surengti streikus, Seimo opozicija surinko parašus neeiliniam Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiui sušaukti. 

Prašymą sušaukti neeilinį Sveikatos reikalų komiteto posėdį pasirašė LVŽS, LSDP, Darbo partijos frakcijų bei mišrios grupės atstovai.

Pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Aurelijaus Verygos, šiuo metu Lietuvos medicinos darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos — Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga — siekia LNSS šakos kolektyvinės sutarties pratęsimo, kuri nustato medicinos darbuotojų socialines garantijas, tame tarpe — prisideda prie jų atlyginimų augimo.

Profesinės sąjungos kreipėsi į Vyriausybę siekdamos pratęsti LNSS šakos kolektyvinę sutartį, o Sveikatos apsaugos ministerija buvo įgaliota Vyriausybei atstovauti, tačiau, kaip pažymi opozicija, ministerija savo veiksmais tik imituoja derybas — realios derybos nevyksta.

"SAM sisteminga ignoruoja profesines sąjungas, kelia nepagrįstus ir teisės aktais nenustatytus reikalavimus profesinėms sąjungoms. SAM neveikimas lėmė tai, kad minėtosios profesinės sąjungos kreipėsi į ministeriją reikalaudamos sukurti ginčo nagrinėjimo komisiją, kurią ministerija turi sudaryti per penkias darbo dienas nuo prašymo sudaryti tokią komisiją gavimo dienos. Taigi, terminas ginčui išspręsti taikiomis derybų priemonėmis sukanka kitą ketvirtadienį, gegužės 6 d." — teigia buvęs ministras.

"Jei iki gegužės 6 d. ministerija nesiims veiksmų, bus išsemtos visos derybinės priemonės, liks tik medikų streiko galimybė, kaip paskutinė teisėta priemonė, kurio nei medikai, nei, manau, visuomenė, nenori. Tačiau medikai apie tai yra priversti kalbėti. Dėl to ir siekiame, kad būtų sušauktas neeilinis sveikatos reikalų komiteto posėdis", — sako Veryga.

Jis pripažįsta, kad ministerijos nenoras bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis yra nesuprantamas, ypač tokioje situacijoje, kai šalyje siautėja pandemija, tuščių ligoninių lovų skaičius mažėja kiekvieną dieną. Jis sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos elgesys yra nepateisinamas ir labai neatsakingas.

"Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys tikriausiai nė nesupranta, kaip pandemijos metu jaučiasi mūsų medikai, kokia atsakomybė jiems tenka, o čia, ministerijai nesiderant dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties, tampa akivaizdu, kad medikai netenka dalies socialinių garantijų, jie ima jaustis nesaugūs, palikti. <...> Baisu ir pagalvoti, kas įvyktų, jei matydami ministerijos nepagarbą vilties netekę medikai medikai paskelbtų streiką", — pažymi buvęs ministras.

Penktadienį į valstybės vadovus, prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi "šešėlinis" premjeras Ramūnas Karbauskis prašydamas juos tarpininkauti Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų profesinių sąjungų derybose.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, švelnina kai kuriuos apribojimus.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 250,3 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.

Tegai:
opozicija, Seimas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1943)
Dar šia tema
Gydytojas papasakojo, kaip jauni pacientai toleruoja COVID-19
Meras sukritikavo Lietuvos premjerės pasiteisinimus vakcinų "atsiėmimo" fone
Paaiškėjo, kiek laiko po "CoviVac" vakcinos išlieka imunitetas COVID-19
Atnaujinami kontaktiniai nuteistųjų pasimatymai su imunitetą turinčiais lankytojais
Amber Grid

Dėl šaltos žiemos augo "Amber Grid" pajamos

(atnaujinta 14:50 2021.05.08)
Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 25 proc. daugiau, nei pernai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo iki 19,2 mln. eurų ir buvo 41 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos už dujų perdavimo paslaugas siekė 13,6 mln. eurų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pajamų, o taip pat pelningumo lygiui, didžiausią įtaką turėjo dėl šaltos žiemos reikšmingai išaugusi dujų paklausa ir dėl to didesnis dujų suvartojimas šilumos ir elektros gamybos sektoriuose.  

Į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 8,8 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai - 25 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. sausio-kovo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 7,1 TWh dujų. Per šį laiką Lietuvos poreikiams buvo suvartota 8,7 TWh dujų arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo suvartota 6,8 TWh dujų. 

2021 metų sausio-kovo mėn. iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 44 proc., o vamzdynais iš Latvijos ir Baltarusijos – 56 proc. viso įleisto dujų kiekio. 

"Pirmą ketvirtį trečdaliu didesnė dujų paklausa turėjo teigiamą įtaką įmonės pajamoms ir pelningumui. Nusistovėjus ilgiau trukusiems šalčiams, energijos poreikiai išaugo iki tokio lygio, kad įprastai naudojamą biokurą šiemet šilumos tinklai reikšmingai papildė gamtinėmis dujomis ir užsakinėjo jų dvigubai daugiau. Tai rodo dujų, kaip energijos ištekliaus svarbą, o laiku padarytos investicijos į tinklo patikimumą pasiteisino, nes sistema sėkmingai veikė perduodant didelius dujų srautus", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius. 

"Amber Grid" pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 12,4 mln. eurų, palyginti su 6 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 9,1 mln. eurų, palyginti su 3,6 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Įmonės veikla yra reguliuojama, todėl didesnis uždirbtas pelnas yra grąžinamas per dujų perdavimo tarifą ateinančiais laikotarpiais.

Tegai:
Amber Grid
Dar šia tema
Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu
Lietuva ir Lenkija nori sujungti dujų perdavimo sistemas
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija bando "apgauti viena kitą" su dujotiekiu
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video