Vilnius

Praėjusią savaitę šalyje nustatyti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai

(atnaujinta 16:23 2021.05.04)
Nors šiuo metu ryškių pokyčių protrūkių struktūroje nefiksuojama, vis dėlto, epidemiologinė situacija šalyje išlieka stabiliai sudėtinga

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Praėjusią savaitę šalyje fiksuoti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, o savaitę prieš tai — 351 protrūkis. Apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Per praėjusią savaitę išaugo protrūkių skaičius maisto pramonės sektoriuje, paslaugų ir statybų sektoriuose, keletas protrūkių fiksuota gydymo ir socialinės globos sektoriuose. Tuo tarpu, prekybos, transporto ir logistikos sektoriuose registruota mažiau aktyvių protrūkių nei savaitę prieš tai.

Taip pat, naujų tendencijų nepastebėta ir tarp užsikrėtimo atvejų šeimose. NVSC duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje užsikrėtimų šeimose dalis išlieka apie 27 proc.

Nors šiuo metu ryškių pokyčių protrūkių struktūroje nefiksuojama, vis dėlto, epidemiologinė situacija šalyje išlieka stabiliai sudėtinga.

Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 309 906 žmonės. Iš viso panaudota 1 012 046 vakcinos.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 251,4 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, švelnina kai kuriuos apribojimus.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1946)
Dar šia tema
Atnaujinami kontaktiniai nuteistųjų pasimatymai su imunitetą turinčiais lankytojais
COVID-19 Lietuvoje: per parą daugiau kaip 1000 naujų atvejų ir 15 mirčių
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos uostas valstybės biudžetą papildys 25 mln. eurų

(atnaujinta 11:42 2021.05.10)
Pernai Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pajamos siekė 66,16 mln. eurų ir 2 mln. eurų viršijo 2019 metų pajamas

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už 2020 metus valstybei sumokės 25,3 mln. eurų siekiančią pelno įmoką, praneša spaudos tarnyba. 

Audituotais duomenimis, per 2020 metus Uosto direkcija uždirbo 36,07 mln. eurų grynojo pelno, tai yra 0,6 % mažiau nei 2019 m., kai grynasis pelnas siekė 36,29 mln. eurų.

Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos iš viso siekė 66,16 mln. eurų  ir 2 mln. eurų (3,3 %) viršijo 2019 m. pajamas. 

Didžiąją Uosto direkcijos pajamų dalį sudaro rinkliavos iš laivų savininkų už naudojimąsi uostu. Pernai jos siekė 58,02 mln. eurų, tai yra beveik 2 mln. eurų (+3,1 %) daugiau nei užpernai. Paėjusiais metais 5,3 % augo ir žemės nuomos pajamos, jos sudarė 7,94 mln. eurų.

Pažymėta, kad iššūkių nestokoję pandeminiai metai,  rinkų svyravimai nesutrukdė Uosto direkcijai išlaikyti gerus finansinius rezultatus.

"Ganėtinai sudėtingomis aplinkybėmis jūrų uostas išlieka svarbus Lietuvos ekonomikai. Tam tikros sritys, ypač uostas, maitina valstybės biudžetą, iš kurio palaikomos labiausiai nukentėjusios šakos. Valstybės įmonė netampa našta valstybei, priešingai – įneša stabilų įnašą į jos biudžetą, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. 

Susisiekimo ministro įsakymu pelno įmoka sudaro 70 proc. paskirstytino įmonės pelno.

2021–2024 m. į Klaipėdos uostą  planuokama investuoti apie 400 mln. eurų. Daugiau nei pusę šių lėšų numatoma skirti akvatorijos gilinimo, krantinių rekonstrukcijos ir statybos projektams bei bangolaužių rekonstrukcijai. 

Numatytu laikotarpiu taip pat uosto akvatoriją planuojama pagilinti iki 15,5 m, sutvirtinti Kuršių nerijos šlaitą. Šiems projektams finansuoti tikimąsi ES lėšų.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos SGD terminale laukiama pirmojo krovinio iš Egipto
Uosto direkcija įspėja apie pavojus dėl bangolaužių rekonstravimo darbų
Lietuva gavo pirmąją SGD partiją iš Egipto
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos analitikai pasiskundė "rusofobiškos valstybės" įvaizdžio kūrimu

(atnaujinta 11:17 2021.05.10)
Pagal pateiktą ataskaitą, "neigiamų" pranešimų skaičius išaugo Rusijos diplomatų išsiuntimo fone

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai balandžio mėnesį nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs "nedraugiškų informacijos šaltinių" dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms.

Kaip pažymėjo departamentas, buvo siekta kurti "Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai". 

"Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus kad "Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus", teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją.  Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė LR Seimo  balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje", – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad aktyvią veiklą sukėlė Lietuva išsiuntimas Rusijos diplomatus ir Amerikos prieštankinių granatsvaidžių perdavimas respublikai pratyboms "Defender Europe 21".

Balandžio mėnesį paaštrėjusios temos taip pat apėmė Lietuvos ir Baltarusijos santykius, Lietuvos norą atsijungti nuo BRELL energetikos sistemos, GIPL dujotiekio projekto su Lenkija įgyvendinimą ir kt.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia
Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją
Estijos konservatorių partija išleido laikraštį rusų kalba
Lavrovas Vakarų taikomą antirusiškų sankcijų seriją pavadino neteisėta