(0:56 / 6.90Mb / просмотров видео: 4444)

Sibire namas šildomas bitkoinų pagalba

77
(atnaujinta 08:24 2017.11.03)
Mainingo (kriptovaliutos gavybos) metu naudojamas didelis elektros energijos kiekis, kuri niekaip nenaudojama, o pats maineris sukuria šilumą, kuri gali būti naudojama gyvenamųjų patalpų šildymui

Irkutsko verslininkai padarė pirmąjį mobilųjį namą Rusijoje, kuris šildomas naudojant bitkoinus. Tam naudojamas kriptokotelis, kuris atrodo kaip įprastas sisteminis blokas, prie kurio nutiesti silikono vamzdeliai su rožiniu skysčiu — šilumnešiu.

Kriptovaliutos gavybai naudojama daug elektros energijos. Darbo metu maineriai labai įkaista. Jei šalyse, kuriose yra šiltas klimatas, jie yra aušinami oro kondicionavimo sistemos pagalba, Rusijoje išskiriama šiluma siūloma šildyti namus.

Vienas maineris gali apšildyti apie 14 kvadratinių metrų ploto gyvenamąją patalpą, o taip pat atneša savo savininkui papildomas pajamas —kriptovaliutą.

Pirmieji, kas sumąstė apie namų šildymą naudojant mainingus buvo Suomijos ir Danijos gyventojai. Per pastaruosius dvejus metus tokiu būdu šiose šalyse yra šildomi 7-9% namų, teigia "MarketWatch".

77
Tegai:
kriptovaliuta, šildymas, Rusija
Dar šia tema
Bitkoinas atnaujino istorinį rekordą, viršijęs 4 tūkst dolerių
Kas trukdo kriptovaliutoms plisti Lietuvoje?

Lietuvos aplinkosaugininkai parodė, kaip gelbėja žuvis tinklų Nemune

(atnaujinta 14:01 2021.04.09)
Upėje buvo rasti penki dideli tinklai, kuriais buvo užtverta visa įlanka. Šiuo metu tiriamos įvykusio pažeidimo detalės

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Nemuno įlankoje aptiko nelegaliai pastatytus žvejybos tinklus. Vaizdo įrašą Facebook paskelbė Lietuvos Aplinkos apsaugos departamentas.

Apie tinklus aplinkosaugininkams pranešė pažeidimus pastebėję gyventojai.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip aplinkosaugininkai paleidžia sugautas žuvis iš tinklų į upę.

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Darius Jurevičius papasakojo, kad antradienį Raudonės uoste Nemuno upėje rado 5 pastatytus tinklus. Pasak jo, šiais V raide surištais tinklais buvo užtverta visa įlanka.

Šiuo metu aplinkosaugininkai vykdo tyrimą, po kurio kaltininkai bus priversti sumokėti baudas.

Tegai:
aplinkosaugininkai, Nemunas, Lietuva, žuvis

Lietuvos VSAT kameros užfiksavo gyvūnus pasienyje su Baltarusija video

(atnaujinta 14:04 2021.04.09)
Gyvūnai pateko į kamerų objektyvą netoli Papelėkio pasienio kontrolės punkto, kai kurie net kirto dviejų šalių sieną

Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė vaizdo įrašą su gyvūnais pasienyje su Baltarusija. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas VSAT Facebook paskyroje.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip gyvūnai priartėja prie tvoros, o kai kurie net kerta dviejų šalių sieną. Tarp jų yra lūšis, zuikis ir briedis.

"Ką bendro turi zuikis, lūšis ir briedis? Visi jie keliauja pro Papelėkio kontrolės punktą pasienyje su Baltarusija. Šv. Velykų proga jums, bičiuliai, dovanojame gyvosios gamtos vaizdų iš VSAT archyvų", — sakoma vaizdo įrašų antraštėje.

Gyvūnai nuolat tampa pasienio tarnybos vaizdo įrašų "herojais". Dažniausiai gyvūnai bando kirsti sieną, gadina tvoras ar tiesiog vaikšto prieš kameras.

Tegai:
gyvūnai, pasienis, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Juokingi, mieli ir jaudinantys vaizdo įrašai su gyvūnais
Dar šia tema
Antilopė pabėgo nuo krokodilo, tačiau žuvo nuo leopardo nasrų — video
Lietuvoje nufilmuoti taurieji elniai
Nufilmuota danielių kaimenė viename Lietuvos miškų
Lietuvos gamtiniame rezervate nufilmuoti "velykiniai" gyvūnai ir paukščiai
Scena, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama steigti pirmą šalyje scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Kauno savivaldybė planuoja įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą, rašoma savivaldybės pranešime.

Tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

"Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims", – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.

Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi "diržo kultūra", kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir "teisingų kompetencijų" ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus "valgoma duona".

Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.

VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina.

"Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais",— sako jis.

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.

Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.

Be to, greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, "Girstučio" bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

Tegai:
neformalus ugdymas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė