Kaunas sugrįžusius emigrantus oro uoste pasitiko dovanomis

76
(atnaujinta 20:44 2017.12.22)
Šią savaitę į Kauną iš užsienio sugrįžę emigrantai oro uoste laukdami prie bagažo konvejerio ant jo išvydo ne važiuojančius lagaminus, o dovanas

Šią savaitę kelių šimtų Londone ir Bristolyje gyvenančių lietuvių, šventėms sugrįžusių į Lietuvą, Kauno oro uoste laukė tokia staigmena, kokios jie nesitikėjo. Kauno oro uoste nusileidę lietuviai ant bagažo konvejerio pamatė ne atvažiuojančius lagaminus, o auksines dovanų dėžutes. Tai — Kauno miesto ir "Aroma Gold" kalėdinė dovana namo sugrįžusiems lietuviams.

"Kauniečiai, nesvarbu, kur jie šiuo metu gyvena — ar Vilniuje, ar Londone, ar Niujorke — vis tiek yra ir visada bus kauniečiai. Tikiuosi, kad per šventes sugrįžę namo, jie įvertins mūsų mieste vykstančius pokyčius, kurie paskatins juos vieną dieną į Lietuvą sugrįžti visam laikui", — teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. 

Kuriant tikrą Kalėdų stebuklą koordinuotai dirbo didelė Kauno oro uosto, „Aroma Gold" marketingo ir Kauno miesto savivaldybės komanda. Buvo pajungtos didelės pajėgos, tam, kad oro uoste, kuriame užtikrinamos griežčiausios saugumo taisyklės, pavyktų maloniai nudžiuginti keleivius, nesutrikdant įtempto skrydžio grafiko.

Keleiviams buvo dovanojamas specialiai šiam projektui sukurtas „Aroma Gold" rinkinys auksinėms akimirkoms bei Kauno miesto dovana su šventiniais linkėjimais. Kad laikas neprailgtų ir laukimo salėje stoviniuojančių artimųjų, jie buvo vaišinami kava.

76
Tegai:
emigrantai, Kauno oro uostas, Kaunas
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (66)
Dar šia tema
Emigrantui žodžiais nepadėsi
Dviguba Lietuvos pilietybė: būti ar nebūti
Lietuviai emigruoja dėl mažų algų ir augančių kainų

Itališkos atostogos: Vilniuje įsikūrė "Karalienės Bonos miestelis"

(atnaujinta 13:43 2020.06.06)
Itališkos muzikos koncertais, stilingomis vakarienėmis ir ekskursijomis sostinė visą savaitgalį kviečia miestiečius ir miesto svečius leisti laiką itališku ritmu

Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūręs Stiklo kvartalas pavirs Lietuvą ir Italiją simboliškai vienijančiu "Karalienės Bonos miesteliu". Apie tai praneša Vilniaus savivaldybė.

Stiklo kvartalo atstovė menininkė Julija Janus sako, kad viena pagrindinių miestelio idėjų buvo siekis padėkoti Bonai Sforzai už jos itališkos kultūros indėlį į daugiakultūrinio Vilniaus paveldą.

"Mūsų kvartalas buvo Vilniaus priemiestis, atskiras industrinis miestelis, kuriame kūrėsi amatininkai. Ypatingai jų padaugėjo, kai Karalienė Bona atvyko į Vilnių su Žygimantu Senuoju, Žygimanto Augusto tėčiu, ir atsivežė labai daug itališkos kultūros. Tai ir architektai, ir medikai, ir teisininkai, padėję paruošti antrąjį Lietuvos Statutą, virėjai, auksakaliai", – pasakoja Janus.

Šeštadienio vakarą vainikuos kvartale rengiama stilinga vakarienė, į kurią lankytojai kviečiami ateiti pasirinkę ypatingą aprangą. Organizatoriai prašo rezervuojant vietas vakarienei paklausti, kuriai spalvos zonai priklauso restoranas.

"Itališkos atostogos Vilniuje" – pirmasis šventinių savaitgalių sostinėje ciklo renginys. Kas antrą savaitgalį Vilnius taps vis kita šalimi: Indija, JAV, Ispanija, Vokietija, Japonija ir Prancūzija. Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” paskelbta kampanija tęsis visą vasarą ir kvies Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius.

Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone

Nėra taikos be teisingumo: šimtai žmonių atėjo į atsisveikinimo su Floidu ceremoniją

(atnaujinta 19:48 2020.06.05)
Šimtai žmonių atėjo į Šiaurės centrinio universiteto pastatą Mineapolyje Džordžo Floido atminimo pagerbti

Mineapolyje vyko atsisveikinimo su Džordžu Floidu, kuris mirė dėl policijos pareigūno veiksmų sulaikymo metu, ceremonija.

Šimtai žmonių atėjo į Šiaurės centrinio universiteto pastatą Mineapolyje Floido pagerbti. Kai katafalkas su karstu išvažiavo link kapinių, susirinkusieji skandavo frazę "Be teisingumo nėra taikos!". 

Jungtines Valstijas apėmė protestų banga, neramumai prasidėjo po gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykusio incidento, kai mirė 46 metų afroamerikietis Džordžas Floidas. Jį sulaikymo metu policininkas pargriovė ant žemės, surakino antrankiais ir keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Ginkluoti amerikiečiai gina savo verslą nuo marodierių
"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados
Amerikos nuosmukio kronikos: vaikai mokomi bijoti ir nekęsti policijos
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija