Sausio 13-oji Vilniuje: savivaldybės languose sužibo 600 žvakučių

72
(atnaujinta 12:19 2018.01.12)
Vilniaus savivaldybė jau pradėjo minėti Sausio 13-osios įvykius, šįryt savivaldybės pastate sužibo 600 žvakučių, kurios degė 14 minučių, po minutę už kiekvieną žuvusį

Sostinės savivaldybės dangoraižio languose šįryt 08:00 sužibo daugiau kaip 600 žvakučių, pasidalino Vilniaus savivaldybės spaudos tarnyba Facebook paskyroje.

"Laisvės gynėjų dienos" išvakarėse, pagerbdami sausio 13-ąją žuvusiųjų už "Lietuvos laisvę" atminimą, visi savivaldybės darbuotojai vienu metu uždegė languose po žvakę. Akcija truko 14 minučių — už kiekvieną žuvusį.

Pilietinė akcija "Atmintis gyva, nes liudija" tuo pat metu vyko visoje Lietuvoje. 27 kartą minimų sausio 13-osios įvykių metinių išvakarėse įvairiose Vilniaus erdvėse prasidėjo sausio 13-osios minėjimai. Renginių gausu bus ir savaitgalį.

Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su vilniečiais pagerbs "Sausio 13-osios aukas", padėdamas gėlių prie Televizijos bokšto 17:30.

Prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, TV bokšto ir Nepriklausomybės aikštėje šiandien bus uždegti atminimo laužai.

Sutemus, "Trijų Kryžių" paminklas nušvis tautinės vėliavos spalvomis, taip pagerbiant žuvusiuosius "už Lietuvos laisvę".

Sausio 13 dieną (šeštadienį) 09:00 prie Kovo 11-ajai skirto paminklo "Žinia" Nepriklausomybės aikštėje bus padėta gėlių. Nuo 13:30 Antakalnio kapinėse vyks žuvusiųjų pagerbimo ceremonija, kur dalyvaus ir Vilniaus meras.

Sausio 14 dieną (sekmadienį) 12:00 organizuojamas XXVII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu". Šia akcija pagerbiamos "Sausio 13-osios įvykių aukos" — žmonės, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų, patirtų "sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant" Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

72
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Vilnius

Aktyvistai Vilniuje surengė simbolines ekologijos "laidotuves" video

(atnaujinta 16:09 2020.09.28)
Akcijos dalyviai paragino Lietuvos valdžią atkreipti dėmesį į aplinkos politiką ir laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos reikalavimų

Judėjimo "Fridays for Future" aktyvistai Vilniuje surengė ekologijos "laidotuves", ragindami valdžią imtis atsakomybės už Lietuvos politiką klimato srityje.

Akcijos dalyviai nešė simbolinį karstą Gedimino prospektu, skambant būgnams, švilpimui ir minios šūksniams.

Protesto organizatoriai pareiškė, kad laidotuvių procesijos imitacija buvo pasirinkta todėl, kad politikai, nesiimdami veiksmų kovai su klimato krize, žudo Žemę.

Pasak protestuotojų, atrodo, kad politikai pamiršo apie klimato krizę per koronaviruso pandemiją.

"Fridays for Future" aktyvistai pasisako už tai, kad investicijos į ekonomikos atsigavimą po pandemijos neprieštarautų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sąlygoms ir užtikrintų judėjimą link "tvarios visuomenės".

Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti neutralią klimatui ekonomiką, ir Lietuvos valdžia neturėtų to pamiršti.

Tarptautinis judėjimas "Fridays for Future" rugsėjo 25 dieną paskelbė Tarptautine klimato kaitos diena. Šią dieną protestai vyko daugelyje šalių.

Tegai:
Vilnius, ekologija, Lietuva
Dar šia tema
Įvardyti ekologiškai švariausi miestai pasaulyje
"Visi labai riebūs". Mokslininkus sukrėtė poliarinių lokių sugebėjimai
Blyškiai mėlynas taškelis: Žemės vaizdas iš kosmoso

Italijoje nuošliauža užblokavo žmones namuose video

(atnaujinta 13:42 2020.09.28)
Dėl darganos miesto gatvės virto purvo ir vandens upėmis, miesto valdžia ragina gyventojus neišeiti iš savo namų

Italijos Montefortė Irpino mieste įvyko nuošliauža. Gyvenvietė, kurioje gyvena 12 tūkstančių žmonių, yra Kampanijos regione, kalno papėdėje.

Purvas ir šiukšlės užblokavo skersgatvius, vedančius į miesto centrą. Kai kur purvas pasiekė metro aukštį, užpildė rūsius. "Upės" srovė nunešė daugybę automobilių, jie užblokavo kelis kelius.

Gyventojai pasislėpė nuo stichijos viršutiniuose namų aukštuose, dešimtys šeimų jau evakuotos, vietinėje mokykloje įrengtas skubios pagalbos centras.

Monteforte meras Kostantinas Džiordanas (Costantino Giordano) paprašė gyventojų artimiausiu metu nepalikti savo namų. Dabar regione dirba gelbėjimo tarnybos.

Tegai:
nuošliauža, Italija
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video