Sobčiak apsiverkė debatų metu

169
(atnaujinta 18:26 2018.03.15)
Ksenija Sobčiak per debatus su kitais kandidatais į Rusijos prezidento postą apsiverkė; Grigorijus Javlinskis pasmerkė kitų vyrų veiksmus ir paprašė nepuldinėti moters, laidos vedėjas jam pritarė

Kandidatė į prezidentus Ksenija Sobčiak debatų metu televizijos kanalo "Rossija 1" į Tolimuosius Rytus transliuojamoje laidoje apsiverkė.

Laidos vedėjas Vladimiras Solovjovas suteikė kiekvienam kandidatui po 30 sekundžių kreiptis į rinkėjus.

Savo kalbos metu Sobčiak atkreipė dėmesį į tai, kad kiti kandidatai nuolat ją pertraukinėja, todėl pareikalavo iš Solovjovo iš naujo suteikti jai priklausančias 30 sekundžių.

Ksenija su ašaromis akyse teigė, kad Vladimiras Žirinovskis neleidžia jai kalbėti ir nuolat ją įžeidinėja. Grigorijus Javlinskis, partijos „Jabloko" kandidatas pasmerkė kitų vyrų veiksmus. Solovjovas laidos pabaigoje teigė, kad priversti moterį apsiverkti yra bjauru.

169
Tegai:
ašaros, debatai, Ksenija Sobčiak, Rusija
Temos:
Rusijos prezidento rinkimai 2018 (44)
Dar šia tema
Sobčiak debatų metu iškreipė RT biudžetą
Sobčiak papasakojo, kodėl ketina apsilankyti Kryme
Sobčiak atsakė į Klimkino žodžius dėl "politinės šizofrenijos"

Nufilmuota ryškiausia per pastaruosius septynerius metus kometa

(atnaujinta 22:07 2020.07.13)
Dangaus kūnas buvo aptiktas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Tai galima matyti plika akimi maždaug dar savaitę

63-osios ekspedicijos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) astronautai parodė kometos C/2020 F3 (NEOWISE) vaizdo įrašą. Jis paskelbtas "AmericaSpace" YouTube kanale.

Dangaus kūnas buvo pastebėtas šių metų kovo 27 dieną, naudojant kosminį infraraudonųjų spindulių teleskopą WISE. Birželio 11–liepos 9 dienomis kometa buvo žemiau nei 20 laipsnių nuo Saulės. Kitą kartą ji gali pasirodyti po kelių tūkstančių metų.

Anot Rusijos kosmonauto Ivano Vagnerio, anksčiau fotografavusio NEOWISE iš TKS, tai pati ryškiausia kometa per septynerius metus.

Uralo federalinio universiteto mokymo observatorijos inžinierius Vladilenas Sanakovas RIA Novosti sakė, kad kometą plika akimi galima pamatyti maždaug savaitę, vėliau ji jau bus prastai matoma.

"Ji ypač gerai matoma naktį, nuo vidurnakčio iki 2 valandos nakties. Tiek pati kometa, tiek jos uodega yra aiškiai matoma", — sakė jis.

Anot mokslininko, kometą galima fotografuoti su bet kokia kamera. Jos reikėtų ieškoti šiaurinėje dangaus dalyje, žemai virš horizonto.

Sanakovas pridūrė, kad kometas, tik ne tokias ryškias, galima pamatyti maždaug kartą per penkerius metus.

Tegai:
vaizdo įrašas, kosmosas
Dar šia tema
Kaip atgimė J. Lelevelio gimnazijos stadionas — video
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą
Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

76-osios Vilniaus išvadavimo metinės: Lietuvoje pagerbtas sovietų karių atminimas

(atnaujinta 21:54 2020.07.13)
1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šiam istoriniam įvykiui atminti Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremonija. Renginys vyko Antakalnio kapinėse, jame dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

"Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele švente, su didžia sukaktimi: prieš 74 metus [apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik], šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

"Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

"Na, šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-ą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina — miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis iš 324 ginklų.

Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės, Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir rugpjūčio 1 dieną Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis padėkojo EK narei paramą projektui "Rail Baltica"

(atnaujinta 09:48 2020.07.14)
Vyriausybės vadovas padėkojo Adinai Vălean už paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą ir patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti projektą “Rail Baltica” iki 2026 metų 

VILNIUS, liepos 14 – Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą,  Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai praneša premjero spaudos tarnyba.

Premjeras pabrėžė, kad pagrindinės "Rail Baltica" linijos tiesimas Lietuvoje vyksta greitai. Ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus šio meto lapkritį. Pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.

"Be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti", – teigė ministras.

Vyriausybės vadovas padėkojo Vălean už Europos Komisijos paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų. 

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Europos komisijos narė netrukus galės apsilankyti Lietuvoje, pamatyti  šio ir kitų transporto projektų įgyvendinimo pažangą ir sužinoti apie ateities planus.

2020 metų birželio 19 dieną Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. 

"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė