(0:30 / 4.08Mb / просмотров видео: 6891)

"Pasiilgote?": ant Didžiosios Britanijos URM pastato pasirodė Putino projekcija

91
(atnaujinta 09:52 2018.03.20)
Performanso autoriai teigia, kad tokiu būdu jie norėjo paraginti visus gerbti rusų pasirinkimą

Ant Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pastato pasirodė šviesos projekcija su besišypsančiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užrašu "Miss Me?" ("Pasiilgote"?), praneša RT.

Taip performanso autoriai paragino visus gerbti Rusijos piliečių pasirinkimą. Išvakarėse Rusijos piliečiai rinko šalies prezidentą. Po 99,84% biuletenių skaičiavimų pirmauja dabartinis šalies vadovas — už Putiną balsavo 76,66% rinkėjų.    

Tokia projekcija pasirodė santykių tarp Rusijos ir Didžiosios Britanijos paaštrėjimo fone dėl "Skripalio bylos".

Kovo 4-ąją buvusį Pagrindinės žvalgybos agentūros karininką Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją rado be sąmonės prie prekybos centro Solsberyje. Londonas teigia, kad jie buvo apnuodyti kovine "Novičiok" klasės nervus paralyžuojančia medžiaga. Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa May tvirtina, kad "prie apnuodijimo prisidėjo Rusija".

Kovo 14 dieną JK ministrė pirmininkė paskelbė, kad išsiunčia 23 Rusijos diplomatus ir nutraukia visus aukšto lygio ryšius. Rusijos URM paneigė kaltinimus. URM ministras Lavrovas teigia, kad visi kaltinimai yra nepagrįsti.

2006 metais buvęs PŽA pulkininkas Sergejus Skripalis nuteistas 13 metų kalėjimo už šnipinėjimą Jungtinės Karalystės naudai. Tačiau vėliau jam suteikta malonė ir jis iškeistas į dešimt žmonių, sulaikytų JAV.  Po to jam suteiktas prieglobstis JK.    

91
Tegai:
Rusijos prezidento rinkimai, Vladimiras Putinas, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Putinas paskelbė naujosios prezidento kadencijos tikslą
Putinas surinko daugiau nei 76% balsų po 99,5% biuletenių skaičiavimo
Putinas nubalsavo Rusijos prezidento rinkimuose
Putinas papasakojo, kaip dėl gyvybės saugumo miegojo su šautuvu rankose
Už Putiną pasirengę balsuoti apie 70% rusų

Nėra pasirinkimo: protestas prieš privalomą mokinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje

(atnaujinta 22:01 2021.04.15)
Atidarius mokyklas, miesto savivaldybė įpareigojo visus moksleivius ir mokytojus atlikti koronaviruso tyrimus, kad grįžtų į kontaktinį mokymąsi

Vilniuje, Europos aikštėje, priešais savivaldybės pastatą, trečiadienį įvyko protesto mitingas, kuriame susirinkusieji priešinosi priverstiniam vaikų ir mokytojų tikrinimui dėl koronaviruso prieš grįždami į mokyklas.

Nepasitenkinimą sukėlė Vilniaus savivaldybės nustatyta tvarka, susijusi su mokyklų atidarymu. Norėdami pradėti kontaktinį mokymąsi, visi studentai turi išlaikyti COVID-19 testą, o praėjus tam tikram laikui po mokymo pradžios — antrąjį. Tas pats pasakytina ir apie mokytojus. Be to, reikėtų patikrinti mokyklos personalą.

Ne visiems tėvams patiko Lietuvos sostinės mero pasiūlymas. Jie laikė tai "eksperimentu", kurio nereikėtų atlikti su jų vaikais. Dalyviai taip pat pažymėjo, kad tų tėvų, kurie atsisako būti ištirti, vaikams mokslo metai jau baigėsi, nes jie galėjo rinktis tik tarp šių dviejų falimybių — tirtis arba likti namuose.

Protesto akciją organizavo žinoma visuomenės veikėja Vilniuje Nendrė Černiauskienė. Dalyvavo ir Lietuvos Seimo narys iš "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" Dainius Kepenis.

Mitingo metu dalyviai ne kartą kalbėjo apie apgaulę, nurodydami situaciją su karantinu ir taikomus apribojimus. Taip pat auditorija teigė, kad testai neparodo realios situacijos.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, protestas, protestai

IAE parodė, kaip vykdomas radioaktyvių atliekų tvarkymas turbinų salėse

(atnaujinta 19:09 2021.04.15)
Šiuo metu IAE kietosios radioaktyviosios atliekos susidaro išmontuojant, eksploatuojant, atliekant techninį aptarnavimą ir modernizuojant įvairius įrenginius, deaktyvuojant patalpas ir elektrinės sistemų įrangą

Pagal Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo galutinį planą ir Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektą bus išmontuota 1-ojo (G-1) energijos bloko turbinų salės įrangos pagrindinė dalis.

Įgyvendinant projektą B9/1, 1-ojo energijos bloko turbinų salėje planuojama išmontuoti ir deaktyvuoti apie 16 000 tonų įrangos, kurios didžiąją dalį sudaro turbinos ir turbinų sistemos dalys, siurbliai, armatūra ir vamzdynai (bendras ilgis 15 000 m).

Pagal Galutinį eksploatavimo nutraukimo planą ir IAE eksploatavimo nutraukimo projektą, didžiosios dalies IAE 2-ojo bloko turbinų salės įrangos eksploatacija bus baigta ir ši įranga bus izoliuota. Ateityje ši įranga nebus naudojama, bus išmontuota ir išvežta už bloko G-2 ribų.

Vaizdo įraše, kuri Ignalinos atominės elektrinės (IAE) spaudos tarnyba paskelbė savo Facebook paskyroje, parodyta, kaip vyksta generatoriaus TG-4 statoriaus perkėlimas. Pagreitintai parodomas visas demontavimo procesas.

Ignalinos AE demontavimas

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

Išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Tegai:
Ignalinos AE
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Rusijos vėliava

Merkel, Makronas ir Zelenskis aptars santykius su Rusija

(atnaujinta 17:51 2021.04.15)
Anksčiau buvo pabrėžiama, kad Angela Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais Emanueliu Makronu ir Vladimiru Zelenskiu penktadienį, balandžio 16 dieną aptars padidėjusią įtampą su Rusija. Apie tai pranešė RIA Novosti, remdamasi agentūra AFP ir Eliziejaus rūmų pareiškimu.

Kaip pažymėta, tai įvyks Ukrainos lyderio vizito Paryžiuje metu. "Prezidentas Makronas priims Zelenskį papietauti, o po to abu turės vaizdo konferenciją su Angela Merkel", — sakoma pareiškime. Pokalbyje Makronas, Merkel ir Zelenskis palies eskalacijos riziką, kurią "sukels Rusijos kariuomenės koncentracija prie sienos su Ukraina".

Anksčiau buvo pranešta, kad Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma. Buvo pažymėta, kad tokiu būdu lyderių susitikimas vyks "Normandijos formatu", nedalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Įtampa santykiuose tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat Vakarų šalių padidėjo dėl kovo pabaigoje paaštrėjusio konflikto Donbase. Kijevas, taip pat save vadinančios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, paskelbė apie apšaudymo, žvalgybinės veiklos ir karinės technikos judėjimo padidėjimą kontaktinės linijos srityje.

Vėliau Ukraina apkaltino Rusiją karinio buvimo regione stiprinimu. Ukrainos gynybos ministerija mano, kad Maskva pasienyje sutelkė reguliariosios armijos dalinius ir sustiprino milicijos mokymus. Atsakydamas į tai Kremlius pareiškė, kad Rusijos kariuomenė juda per jos teritoriją "tomis kryptimis, kuriomis ji mano esant reikalinga", taip pat paragino Kijevą "nutolti nuo karingos temos“" ir nutraukti provokacijas.

Tegai:
Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Rusija