(2:25 / 15.55Mb / просмотров видео: 2817)

Kodėl Lietuvoje Hipokratas verktų ar Medikų protestas Vilniuje

51
(atnaujinta 13:41 2018.04.27)
Medicinos darbuotojai susirinko prie Seimo rūmų, reikalaudami, kad valdžios institucijos padidintų darbo užmokestį ir įvykdytų duotus pažadus

Lietuvos gydytojų sąjunga balandžio 27 dieną surengė mitingą Vilniuje, reikalaudama, kad valdžios institucijos įvykdytų savo pažadus.

Akcijos dalyviai atėjo su plakatais "Kada bus nustatyti protingi darbo krūviai medikams?", "Kodėl Lietuvoje Hipokratas verktų?" "Korupcijai, nepotizmui — ne!", "Paciente, noriu skirti dėmesį Tau, ne popieriams!"

Medicinos darbuotojams buvo pažadėta, kad nuo kito mėnesio jų atlyginimas padidės 20 procentų. Tačiau medicinos įstaigų darbuotojai numatytą kėlimą vertina skeptiškai ir teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepaaiškina, kaip konkrečiai turėtų didėti algos.

Patys medikai reikalauja, kad darbo užmokestis kasmet didėtų 30 procentų, o per dvejus metus vidutinis medikų atlygis pasiektų 2600 eurų, neatskaičius mokesčių.

Dabar gydytojai Lietuvoje uždirba apie 1500 eurų, slaugytojai — apie 800 eurų.

51
Tegai:
medikai, mitingas, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Vilnius iki 20 proc padidino medikų atlyginimus
Kauno poliklinikose pakilo medikų atlyginimai

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip ore vyksta Rusijos naikintuvų degalų papildymas

(atnaujinta 10:13 2020.06.03)
Orlaiviai pakilo iš Šagolo aerodromo Čeliabinsko srityje. Skrydžio greitis siekė 550–600 kilometrų per valandą

Rusijos naikintuvų Su-34, MiG-31BM ir Su-24 MR treniravosi vykdyti degalų papildymą ore.

Filmuotoje medžiagoje galima pamatyti, kaip orlaivis pakyla iš Šagolo aerodromo Čeliabinsko srityje ir artėja prie tanklaivio IL-78 kūginio jutiklio.

Iš viso buvo atlikta daugiau nei 150 tokių artėjimų, iš kurių apie 60 buvo atlikti naktį. Orlaivio greitis buvo apie 550–600 kilometrų per valandą, o atstumas tarp orlaivių siekė 10–15 metrų.

Priekinės linijos bombonešis Su-24M yra skirtas raketų bombų smūgiams paprastomis ir sunkiomis oro sąlygomis dieną ir naktį, taip pat nedideliame aukštyje, tikslingai sunaikinant žemės ir paviršiaus taikinius.

Rusijos oro pajėgose modifikuota Su-24M versija palaipsniui keičiama fronto bombonešiais Su-34.

MiG-31 yra ketvirtos kartos Rusijos viršgarsinis naikintuvas, skirtas perimti ir sunaikinti oro taikinius bet kokiomis oro sąlygomis. Jis gali siekti iki 2500 kilometrų per valandą greitį.

Tegai:
naikintuvai, Rusija
Dar šia tema
Su-57 bandymai baigti: kada Rusijos oro pajėgos priims pirmuosius 76 naikintuvus
Užfiksuotas JAV karinio jūrų laivyno orlaivio perėmimas iš Rusijos Su-35 — video
Lakūnas įvertino, kaip Rusijos "Su-35" perėmė amerikiečių lėktuvą
Ekspertas: Maskvoje parade publika pirmą kartą išvys "Su-57" naikintuvus

San Diege policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią

(atnaujinta 08:29 2020.06.03)
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip automobilis įjungė garso signalą ir švyturėlius, tačiau demonstrantai blokavo eismą sankryžoje ir bandė sustabdyti policijos automobilį. Vis dėlto jis įvažiavo į minią ir nutempė vieną iš protestuotojų ant kapoto

JAV, San Diego mieste, Kalifornijoje, policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią vienoje iš sankryžų. Gretimo namo gyventojai filmavo viską, kas vyksta.

Demonstrantai bandė sustabdyti automobilį, tačiau policininkai nusprendė judėti toliau. Dėl to vienas iš protestuotojų atsidūrė ant automobilio kapoto. Jis nesusižeidė.

Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kad protestuotojų minia beveik visiškai užblokavo eismą važiuojamojoje kelio dalyje, dėl ko susidarė nedidelis kamštis.

Protestai prasidėjo dėl Džordžo Floido mirties. Internete pasklido vyro sulaikymo vaizdo įrašas. Jam buvo uždėti antrankiai ir vėliau jis parblokštas ant žemės. Vienas policininkas Floidui keliu užspaudė kaklą. Sulaikytasis kelis kartus pakartojo, kad negali kvėpuoti, o paskui prarado sąmonę. Vėliau jis mirė intensyvios terapijos skyriuje.

Protestai vyksta daugiau nei 200 JAV miestų. Prasidėjus riaušėms, buvo atleisti keturi policijos pareigūnai, vienas apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu. Daugiau nei 20 valstijų veikia nacionalinė gvardija. Fiksuojama daugybė plėšimų, vandalizmo, komendanto valandos pažeidimų ir kelių blokavimo atvejų.

Tegai:
protestai, JAV
Dar šia tema
Vėl rusai. Kam naudinga kaltinti Maskvą dėl riaušių Amerikoje
ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV
JAV policija guminėmis kulkomis šovė į "Sputnik" prodiuserę — video
Lietuvos policija surinko aktyvistų prie JAV ambasados padėtas gėles
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka

"Nord Stream-2" likimas bus nuspręstas kitą savaitę

(atnaujinta 11:31 2020.06.03)
Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. "Gazprom" direktorių valdyba aptars priemones, skirtas reaguoti į Vakarų sankcijas prieš bendrovės projektus, pirmiausia "Nord Stream-2". "Nord Stream-2" jau pateikė ieškinį dėl aštuonių milijardų eurų Europos Sąjungai, kuri neteisėtai atsisakė pašalinti "Nord Stream-2" iš Dujų direktyvos taikymo srities. Kokias dar problemas dar turi išspręsti aukščiausi dujų valdybos vadovai — RIA Novosti medžiagoje.

Be variantų

Nuotolinis direktorių valdybos posėdis numatytas birželio 11 dieną. Darbotvarkėje numatytas klausimas "Vakarų sankcijų įtaka "Gazprom" grupei 2019–2020 metais ir reagavimo priemonės". Kadangi pagrindinis šios politikos rezultatas yra gerai žinomas  — "Nord Stream-2" paleidimo atidėjimas bent metams, daugiausia bus aptartos dujotiekio užbaigimo galimybės.

Siekdama įvykdyti projektą per Rusijos prezidento nustatytą terminą (vėliausiai 2021 metų pirmąjį ketvirtį), bendrovė "Gazprom" turi kuo greičiau pateikti Danijos energetikos agentūrai (DEA) atnaujintą statybos planą. Direktorių valdyba ketina patvirtinti šį planą.

Akivaizdu, kad nebus užsienio rangovų. Vamzdžiai bus tiesiami pasitelkus laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortuna", kurie dabar yra Vokietijos Mukrano uoste.

Praėjusią savaitę Rusijos vamzdžių klojėjai pasikeitė vietomis: "Akademik Čerskij" švartavosi prie trečiosios prieplaukos, kur anksčiau stovėjo "Fortūna". Čia yra sandėliai su vamzdžiais ir kitomis medžiagomis "Nord Stream-2". "Fortūna" savo ruožtu užėmė "Akademik Čerskij" vietą.

Laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Голенков

Taigi, "Akademik Čerskij" yra pasirengęs bet kada pradėti krauti vamzdžius. Tačiau vargu ar tai įvyks birželį. Net jei "Gazprom" jau kitą savaitę pateiks atnaujintą darbo planą Danijos energetikos agentūrai, akivaizdu, kad danai neskubės jo svarstyti.

Prisiminkite, kad būtent DEA iki paskutiniųjų vilkino leidimo tiesti dujotiekį. Greičiausiai danai vėl atidės svarstymą iki liepos mėnesio, kai Danijos Bornholmo salos rajone prasidės menkių nerštas ir bet kokie jūriniai darbai bus uždrausti dviem mėnesiams.

Panašu, kad "Gazprom" gali tikėtis aiškumo tik rugsėjį. Iki to laiko du tiekimo laivai — "Ivana Sidorenko" ir "Ostap Šeremet" — turėtų priartėti prie statybų vietos iš Tolimųjų Rytų. Jie pristatys vamzdžius ir medžiagas.

Šie laivai gegužės 15 dieną išplaukė iš Vladivostoko ir dabar artėja prie Indijos Kočino uosto, iš kur jie greičiausiai keliaus į Sueco kanalą. Tokiu atveju galima tikėtis, kad jie atplauks į Baltijos jūrą rugpjūčio pradžioje.

Grąžinkit aštuonis milijardus

Didžiausia "Nord Stream-2" problema šiuo metu yra ES dujų direktyva, pagal kurią reikalaujama, kad dujų tiekėja ir dujotiekio savininkė būtų skirtingos įmonės, o nepriklausomas tiekėjas turėtų aprūpinti 50 % pumpuojamo kuro.

T. y., "Gazprom" galės panaudoti tik pusę dujotiekio pajėgumų, o tai bent du kartus padidins projekto atsipirkimo laiką.

Gegužės 15 dieną Vokietijos federalinė tinklų agentūra atsisakė patenkinti "Nord Stream 2 AG" prašymą atleisti dujotiekį nuo šių apribojimų, o gegužės 20 dieną ES Aukščiausiasis teismas Liuksemburge atmetė bendrovės apeliaciją.

Vis dėlto buvo žengtas svarus žingsnis prieš Europos biurokratus. Pasak "Gazprom Export" generalinio direktoriaus patarėjo Andrejaus Konoplianiko, "Nord Stream-2" pateikė ieškinį ES tarptautiniame arbitraže.
Teismo ieškinyje pagrįstai teigiama, kad praėjusių metų ES trečiosios dujų direktyvos pakeitimai pažeidžia Energetikos chartiją dėl investicijų apsaugos, nes atgaline data nuvertina investicijas į projektą. Iš tiesų, priėmus galutinį sprendimą dėl dujotiekio tiesimo, buvo nustatyti nauji apribojimai, specialiai skirti "Nord Stream-2".

Ieškinio suma yra aštuoni milijardai eurų. Tai yra, kiek jie išleido projektui. Kitaip tariant, jei ES nepersvarstys savo pozicijos dėl "Nord Stream-2" ir Dujų direktyvos, Briuselis turės atlyginti "Gazprom" ir jos partneriams visas išlaidas.

Žinoma, tam reikia laimėti bylą. Tačiau "Nord Stream-2" tokia tikimybė yra labai didelė, nes procesas vyks ne Europoje, o tarptautiniame Toronto teisme.

"Toronto pasirinkimas silpnina neigiamos nuomonės dėl "Nord Stream-2" ir Rusijos dujų poveikį arbitražo teismui ir leidžia teisėjams tikėtis būtino neutralumo, kuris skiria tarptautinius teismus nuo nacionalinės jurisdikcijos teismų", — pažymi Andrejus Konoplianikas straipsnyje, paskelbtame laikraštyje "Vedomosti".

Žinoma, "Nord Stream-2" bus baigtas bet kokiu atveju. "Teisinė statybų leidimų išdavimo sistema skiriasi nuo ES dujotiekių eksploatavimo taisyklių", — RIA Novosti sakė "Nord Stream 2 AG" spaudos tarnyba. T. y., laukdama Toronte esančių teisėjų verdikto, "Gazprom" gali saugiai nutiesti vamzdžius.

Naujos grėsmės

Po to, kai Šveicarijos "Allseas" pasitraukė iš projekto dėl amerikiečių sankcijų, JAV ir jų draugai Europoje ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" sustojo amžiams.

Tačiau kai "Akademik Čerskij" atplaukė į Mukraną, "Nord Stream-2" priešininkai pradėjo kalbėti apie naujų sankcijų poreikį. JAV senatoriai Ted'as Cruz'as ir Jeanne Shaheen rengiasi pristatyti dar vieną įstatymo projektą Kongresui, kad galutinai palaidotų projektą, praėjusią savaitę pranešė "Reuters". Cruz'as gegužę perspėjo, kad bet kokie statybose dalyvaujantys laivai bus baudžiami.

Be to, pasak vokiečių laikraščio "Handelsblatt", Vašingtonas ketina įvesti sankcijas už bendradarbiavimą su "Gazprom" įmonėms, užsiimančioms giliavandenių vamzdynų priežiūra, taip pat rusiškų dujų pirkėjams.

Šias grėsmes ir galimybes jas apeiti kitą savaitę taip pat svarstys "Gazprom" direktorių valdyba. Vienas iš žingsnių siekiant sumažinti riziką jau žinomas — "Akademik Čerskij" buvo perduotas iš "Gazpromflot" mažai žinomam Samaros šiluminės energijos turto fondui (STIF), kuriam amerikiečiai negali daryti jokios įtakos.

Sankcijos "Nord Stream-2" investuotojams — "Engie", OMV, "Shell", "Uniper", "Wintershall" — yra mažai tikėtinos ir beprasmės. Viena vertus, projektas buvo beveik visiškai finansuotas: iki gegužės pradžios "Uniper" iš 950 pervedė 700 milijonų eurų, mėnesio pabaigoje "Wintershall" įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Kita vertus, sankcijos didelėms Europos bendrovėms smarkiai pablogins ir be to įtemptus Vašingtono santykius su Senuoju pasauliu. Donaldas Trampas greičiausiai neišdrįs.

Tiesą sakant, vieninteliai Cruz'o ir Shaheen šansai įgyvendinti naujas sankcijas yra jų įtraukimas į gynybos biudžeto įstatymą, kaip ir pernai. Todėl "Gazprom" gyvybiškai svarbu pabaigti statybas iki sausio mėnesio.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijoje iškritikavo naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ukraina su JAV aptaria priemones prieš "Nord Stream-2"
Trampas priskyrė sau sankcijų "Nord Stream-2" idėją