Pirmadienio vakarą Lietuvos muitinės pareigūnai Šalčininkuose sulaikė įspūdingą cigarečių kontrabandos krovinį. Tūkstančiai pakelių nelegalių rūkalų buvo aptikti mobiliąja rentgeno kontrolės sistema patikrinus iš Baltarusijos įvežtą lentų krovinį. Dėl sudėtingų ardymo darbų kol kas dar nėra žinomas tikslus sulaikytos kontrabandos kiekis.
Gegužės 7-ąją apie 17:00 vakaro į Šalčininkų kelio postą krovininiu vilkiku "Volvo" atvažiavęs Baltarusijos pilietis S. R. deklaravo į Lietuvą gabenantis pušinių lentų krovinį. Tačiau patikrinus vilkiką rentgeno kontrolės sistema, pastebėta, kad lentos gali būti tuščiavidurės.
Pradėję detalų krovinio patikrinimą, muitininkai netrukus įsitikino, kad daugelio lentų šonai išpjauti, o pačios lentos prikimštos cigarečių pakelių. Iš viso krovinyje kol kas aptikta 5 tūkst. baltarusiškų cigarečių "Minsk" kontrabandos, kurios vertė — apie 15 tūkst. eurų. Tačiau dėl sudėtingų ardymo darbų dar nežinomas bendras kontrabandos kiekis. Įtariama, kad rūkalų ten gali būti net dešimteriopai daugiau — iki 50 tūkst. pakelių cigarečių.
Vilkiko vairuotojas sulaikytas dviem paroms, Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Tokie medienoje slepiami cigarečių kontrabandos kroviniai muitinės pareigūnams seniai nebe naujiena. Keletas panašių lentų-slaptaviečių net saugoma Lietuvos muitinės muziejuje.
Vis dėlto kiek dažniau nelegalūs rūkalai slepiami vadinamuosiuose "karstuose" — kai imitaciniame medienos krovinyje tiesiog paliekamos didžiulės tuščios ertmės, į kurias sukraunamos cigarečių dėžės. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai frezuojama kiekviena ar dauguma lentų, o į medienoje išpjautas slaptavietes prigrūdama cigarečių pakelių. Tai gana kruopštus ir įgūdžių reikalaujantis darbas, tad belieka apgailestauti, jog tokie „staliai" savo gabumus išnaudoja šešėliniam verslui.
Iš viso šiemet MKT pareigūnai Lietuvoje sulaikė apie milijoną pakelių cigarečių kontrabandos, kurios vertė su privalomais sumokėti mokesčiais — apie 3 mln. eurų.
Padedant muitinės kriminalistams du stambūs cigarečių kontrabandos kroviniai sulaikyti Estijoje ir Švedijoje. O Čekijos Respublikoje Lietuvos MKT pareigūnų dėka likviduotas nelegalus tabako gaminių fabrikas.
Ramiojo vandenyno laivyno jūrų aviacijos naikintuvų pilotai pratybų metu Kamčiatkoje treniravosi sulaikyti sąlyginį priešą. Vaizdo įrašas paskelbtas Rusijos gynybos ministerijos YouTube kanale.
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip naikintuvas MiG-31 kyla iš aerodromo perimti "pažeidėją", taip pat parodytas skrydžio fragmentas.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, lėktuvo-įsibrovėlio vaidmenį atliko vienas iš lėktuvų MiG-31. Viršgarsiniu greičiu ir dideliame aukštyje lėktuvas imitavo skverbimąsi į Rusijos oro erdvę raketų smūgio atstumu.
Orlaivis perėmėjas savo ruožtu atliko savarankišką taikinio paiešką ir klasifikavimą, o tada atliko elektroninį tolimojo nuotolio "oras-oras" klasės raketų paleidimą.
Gynybos ministerija pranešė, kad taikinys buvo sėkmingai "likviduotas".
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parodė, kaip žiemą atliekami hidrologiniai matavimai upėse. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas Facebook.
Kadangi dienos buvo šaltos, o vandens telkiniai padengti ledu, hidrologiniai matavimai buvo atlikti naudojant eketes.
Vandens kiekis matuojamas moderniu akustiniu matavimo prietaisu SonTek FlowTracker2 (tvirtinamu prie strypelio).
Matavimų duomenimis, Kačergiške esančios Dysnos upės ledo storis siekė 20 centimetrų, o maksimalus rodiklis buvo 80 centimetrų. Didžiausias upės greitis — 0,26 metro per sekundę.
Birvetos upės ties Lazinkomis ledo storis siekė 14 centimetrų, giliausia vieta — 112 centimetrų, o didžiausias srovės greitis — 0,43 metro per sekundę.
Matavimų metu oro temperatūra buvo minus 13 laipsnių.
VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.
Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites.
"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.
Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija.
"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.
Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne.
Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.
Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".
36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų".
Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų.