Pasirodė vaizdo įrašas su Izraelio raketų smūgio Sirijoje pasekmėmis

187
(atnaujinta 16:29 2018.05.09)
Vaizdo įraše nufilmuota, kaip po smūgio prasideda didelis gaisras

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame parodytos Izraelio smūgio Sirijoje pasekmės. Vaizdo įrašą YouTube išplatino vartotojas vardu Asem Saleh.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip po raketų smūgio Damasko priemiestyje Kisva prasideda gaisras. Įvykio vietoje dirba gaisrininkai ir gelbėtojai bei civilių gynybos tarnyba.

Anksčiau paaiškėjo, kad Izraelio karininkai nusprendė smūgiuoti Sirijos teritoriją, į pietus nuo Damasko, pranešė RIA Novosti. Tačiau Izraelio kariuoemnė atsisakė komentuoti šiuos pranešimus. Žiniasklaidos duomenimis, Sirijos oro gynybos sitemos sunaikino dvi paleistas raketas.  

Pabrėžiama, kad  tai jau ne pirmieji Izraelio smūgiai Sirijai.

187
Tegai:
bombardavimas, Izraelis, Sirija
Temos:
Karas Sirijoje: nelengvų sprendimų priėmimas šaudant pabūklams (114)
Dar šia tema
WSJ: Trampas svarstė smūgiuoti į Rusijos objektus Sirijoje
Šveicarijoje smūgius prieš Siriją pavadino skubotais
Lietuva palaiko JAV, JK ir Prancūzijos smūgius prieš Siriją

Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys

(atnaujinta 13:41 2020.10.01)
Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai

Spalio 1–lapkričio 30 dienomis Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akciją "Garažiukas 2020". Akcijos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius.

"Kreipsime dėmesį į asmenis, vykdančius veiklą garažo bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose", — pažymėjo Vilniaus rajono apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Pavel Jakubovskij.

Anot Aplinkos apsaugos departamento, praėjusiais metais aplinkosaugininkai, vykdydami akciją "Garažiukas — kaminukas", patikrino 254 ūkio subjektus ir 416 fizinių asmenų. Nustatyti 97 pažeidimai, skirta 20 privalomųjų nurodymų. Dažniausi pažeidimai — atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.

Pažymima, jog šiais metais aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones  (ENTP).

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos veiklų vykdytojus, kurie tuo užsiima nelegaliai.

Bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.

Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Pasak aplinkosaugininkų, svarbu, kad atliekomis nebūtų atsikratoma bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir pačių žmonių sveikatai.

Taip pat akcija "Garažiukas" siekiama šviesti ir informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą.

Automobilius ardantiems asmenims 

Aplinkosaugininkai tikrins, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Tais atvejais, kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių.

Taip pat bus tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos.

Pareigūnai kreips dėmesį, ar asmenys turi oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.

Bus tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama "Regitroje" skelbiama informacija, pvz., ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.

Autoservisams

Departamento pareigūnai tikrins ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, ar remonto dirbtuvėse yra priemonės, skirtos išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas, ar tinkamai rūšiuojamos ir laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta. Taip pat svarbu, kad autoserviso savininkas būtų sudaręs sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.

Pareigūnai primena, kad bus tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui. Taip pat, ar reikalavimų laikomasi tuose servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos.

Be abejo, bus tikrinama, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu valstybinės patikros sertifikatu.

Gresiančios baudos

Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).

Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams — nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.

Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.

Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.

Tegai:
aplinkos tarša, automobiliai, aplinkosaugininkai, Lietuva

Latvijos pajūrio regiono gyventojai nufilmavo šiaurės pašvaistę

(atnaujinta 10:58 2020.10.01)
Paprastai šis gamtos reiškinys pasirodo aukštose platumose, tačiau stipriai veikiant Saulei, jį galima "pagauti" ir žemesnėse teritorijose

Latvijos Kolkos miesto pajūrio regiono gyventojai galėjo stebėti Latvijai neįprastą atmosferos reiškinį — šiaurės pašvaistę.

Fotografas Karlis Liepiš antradienį Facebook paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti žalieji Šiaurės pašvaistės žybsniai virš vandens zonos. Jis taip pat padarė keletą nuotraukų.

Šiaurės pašvaistė Latvijoje yra labai retas reiškinys. Pasak meteorologų, šiam gamtos reiškiniui  būtinos dvi pagrindinės sąlygos: didelis Saulės aktyvumas — pavyzdžiui, magnetinių audrų metu, ir giedras dangus.

Švytėjimas pastebimas daugiausia šiaurinėse platumose abiejuose pusrutuliuose, tačiau kartais jas galima pastebėti ir žemesnėse platumose.

Pašvaistės spektras kinta priklausomai nuo aukščio. Pavasarį ir rudenį jie pasitaiko daug dažniau nei žiemą ir vasarą, dienos prieš ir po rudens bei pavasario lygiadienio laikomos ypač aktyviu periodu.

Švytėjimo metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių rodiklių buvo magnetiniai trikdžiai, kurie išskyrė tiek energijos, kiek jos išsiskiria per 5,5 balo žemės drebėjimą.

Tegai:
Latvija, šiaurės pašvaistė
Ruduo

Šiemet rugsėjo mėnuo buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį

(atnaujinta 18:28 2020.10.01)
Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis pajūryje buvo meteorologinės vasaros mėnuo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Šių metų rugsėjis buvo pats šilčiausias per visą matavimų laikotarpį, rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" Facebook paskyroje.

Ruduo
© Sputnik / Виталий Аньков

"2020 metų rugsėjis buvo pats šilčiausias XXI amžiuje ir vienas šilčiausių per visą matavimų laikotarpį!" — rašoma pranešime.

Vilniuje rugsėjo vidutinė oro temperatūra buvo +14,7 °C, Kaune +14,9 °C, Klaipėdoje +16,1 °C.

Kaip pabrėžiama, tokios vidutinės oro temperatūros reiškia, jog visas arba beveik visas rugsėjis (pajūryje) buvo meteorologinės vasaros mėnuo.

Meteorologinė vasara yra tuomet, kai vidutinė oro temperatūra +15 °C ir daugiau laipsnių.

Taip pat pranešta, kad kritulių rugsėjį buvo nedaug, o saulėtų valandų Vilniuje buvo 1,42 karto daugiau (213 val.).

Tegai:
Lietuva, orai, ruduo
Dar šia tema
Lietuvoje vis dar tęsiasi hidrologinė sausra
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Atmosferos frontas į Lietuvą atneš labiau rudeniui būdingą šilumą