Kaip prisiekė Kęstučio bataliono šauktiniai

318
(atnaujinta 14:57 2018.08.27)
Rugpjūčio 24 dieną Pagėgių miestelyje Lietuvos Respublikai iškilmingai prisiekė Kęstučio bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai

Kęstučio batalionas Facebook pasidalino vaizdo įrašu, kaip vyksta iškilminga šauktinių priesaika. Karius pasveikino Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" vadas pulkininkas Artūras Radvilas, Vyriausybės atstovė Tauragės apskričiai, Tauragės, Šilalės, Pagėgių savivaldybių merai.

Šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais. 2018-aisiais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

318
Tegai:
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, šauktiniai
Dar šia tema
Kariuomenėje tarnybą pradėjo pirmieji 153 šių metų šauktiniai
Ekspertas: Lietuva tiesiog neturi pinigų visuotiniam šaukimui
Juknevičienė siūlo nuo 2024-ųjų privalomąją karo tarnybą iškart po mokyklos
Pirmenybė karo prievolininkams stoti į valstybės tarnybą prieštarauja Konstitucijai

Čiuožėja Žilina pirmą kartą per savo karjerą atliko kaskadą su triguba ašimi

(atnaujinta 07:40 2020.08.10)
Gegužės pradžioje sportininkė paliko trenerės Eteri Tutberidzė grupę ir persikėlė į Jevgenijaus Pluščenkos dailiojo čiuožimo akademiją

Pirmą kartą per savo karjerą Rusijos dailioji čiuožėja Veronika Žilina atliko ašies kaskadą su trimis su puse posūkio ir triguba kojos kilpa. Vaizdo įrašas paskelbtas sportininko Evgenijos Pliušenko treniruočių puslapyje Instagram.

Alina Zagitova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip čiuožėja atlieka šuolius ant ledo.

Gegužės pradžioje dailioji čiuožėja paliko trenerės Eteri Tutberidzė grupę ir persikėlė į Jevgenijaus Pluščenkos dailiojo čiuožimo akademiją.

Maskvoje "Angels of Plushenkoi" atsidarė 2017 metų balandžio 5 dieną, praėjus savaitei po to, kai sportininkas paskelbė pasitraukiantis iš sporto. Mokyklos pagrindą sudaro čiuožykla Ramenki mieste.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas
Dar šia tema
Rusijoje taksi tris kartus apsivertė ore — video
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video

Aplinkos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, raginantį apsaugoti miškus nuo gaisrų

(atnaujinta 18:12 2020.08.09)
Ministerija priminė, kokie unikalūs gyvūnai gali nukentėti gaisre, jei laiku nebus pranešta apie gaisrą

Aplinkos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, raginantį miško lankytojus būti budriems ir informuoti ugniagesius gelbėtojus. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas skyriaus Facebook puslapyje.

Pastebima, kad gaisras tankiuose miškuose kelia didžiulį pavojų ne tik įvairiems augalams ar gyvūnams, bet ir žmonėms.

Vaizdo įraše taip pat aprašyti Lietuvos miško gyvūnai, kurie gali žūti gaisre. Tarp jų yra stumbrai, kurių respublikoje liko tik 200, lūšis, kuriai gaisras yra labai pavojingas, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose ir elniai, kurie yra gana atsargūs.

"Baimė gyvūnų neapsaugos nuo sparčiai plintančio miško gaisro. Tai gali padaryti tu. Pamatei gaisrą miške — skambink 112", — teigiama pranešime.

Tegai:
gaisras, gyvūnai, Lietuva
Dar šia tema
Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis
Šalčininkų rajone pareigūnai konfiskavo 40 litrų naminės degtinės — video
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)