Porošenko šiurkščiai atsakė žurnalistui, kuris uždavė "neteisingus" klausimus

82
(atnaujinta 13:51 2018.08.28)
Ivanas Kazora paklausė Ukrainos prezidento apie jo pažadus Nikolajevo miesto atžvilgiu, bet politikas į tai sureagavo nevienareikšmiškai

Žurnalistas iš Ukrainos Ivan Kazora paskelbė savo Facebook paskyroje vaizdo įrašą, kuriame jis bando paimti prezidento Petro Porošenko komentarą apie jo priešrinkiminius pažadus.

Pasak žurnalisto, anksčiau Porošenko pažadėjo skirti pinigų iš asmeninio labdaros fondo Katedros aikštes rekonstrukcijai Nikolajevo mieste, skirti iš valstybės biudžeto 10-15 milijonų grivinų centrinio stadiono remontui ir išspręsti problemą su valstybinės reikšmės trasų, kurios praeina per miestą, remontu.

Išgirdęs klausimą prezidentas sugriebė mikrofoną ir pridengė jį, kad jo žodžiai negalėjo būti išgirsti. Netrukus sargyba išstūmė žurnalistą.

"O pasakė jis šitą: "Tu išeisi, aš tau pasakysiu", — teigiame Kazoros pranešime socialiniuose tinkluose.

Taip pat žurnalistas papasakojo, kad prie jo atėjo Nikolajevo srities administracijos vadovas Aleksejus Savčenko ir, "neva jis ne  gubernatorius, o įprastas apsaugininkas", nustūmė Kazorą nuo Porošenko.

Kaip pažymėjo Kazora, jis galėjo laukti tokios reakcijos iš bet ko, bet ne iš prezidento, bei nedaug laiko iki prezidento rinkimų kampanijos pradžios.

Šis skandalas — ne pirmas Porošenko bendravimo su žurnalistais istorijoje. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje jis atsisakė Davose atsakyti į klausimą, užduotą rusų kalba ir pareiškė žurnalistui, kad ji turi nusiimti marškinius su siuvinėjimais.

Porošenko užima Ukrainos prezidento postą nuo 2014 metų birželio — jis laimėjo neeilinius rinkimus, įvykusius po valstybinio perversmo. Kiti prezidento rinkimai vyks 2019 metų kovo 31 dieną. Net oficialios Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, Porošenko reitingas neaukštas — už jį pasirengę balsuoti tik 9,1% rinkėjų.

82
Tegai:
žodžio laisvė, žurnalistai, Ukraina
Dar šia tema
"Padidėję raumenys": Porošenko kalbėjo apie Ukrainos krizės naudą
Videofaktas: kaip Porošenko padėjo Junkeriui nenukristi
Ukrainos politikas paaiškino, kodėl jam gėda dėl Porošenko

Šalčininkų rajone pareigūnai konfiskavo 40 litrų naminės degtinės video

(atnaujinta 18:23 2020.08.07)
Pranešama, kad už nurodytą nusikalstamą veiką Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų

Ketvirtadienį tikrinant teikiamą informaciją iš gyventojų Šalčininkų policijos komisariato pareigūnai apsilankė Eišiškių mieste 68-erių metų amžiaus moters namuose, kuriame atlikus kratą rasta apie 40 litrų skaidraus skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą, supilstyto į 5 litrų talpos plastikinius butelius, praneša Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Pranešama, kad už nurodytą nusikalstamą veiką Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Pabrėžiama, kad Šalčininkų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo).

Tegai:
nelegali naminės degtinės gamyba, naminukė, Šalčininkų rajonas
Dar šia tema
Pareigūnas pričiupo neblaivų vilkiko vairuotoją — video
Krekenavos Pašilių stumbryną papildė du mažieji stumbriukai — video

Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis

(atnaujinta 17:39 2020.08.07)
Galingas sprogimas įvyko netoli Beiruto uosto rugpjūčio 4 dieną. Anot valdžios institucijų, priežastis buvo netinkamas 2,7 tūkst. tonų amonio salietros laikymas

Buvo apgadinta pusė miesto pastatų. 

Pasekmės Beirute po sprogimo
© Sputnik . РИА НОВОСТИ

Ekspertai mano, kad sprogimas Beirute teoriškai galėjo įvykti dėl gaisro pusiau uždaruose sandėliuose, gesinant salietrą vandeniu arba nuo žiežirbų iš artimiausio pirotechnikos sandėlio. Amonio salietra yra plačiai naudojama kaip mineralinės trąšos žemės ūkyje arba kaip pramoninių sprogmenų, naudojamų kasyboje, klojant kelius, tunelius ir pramonėje, komponentas. Tai stabili medžiaga, kuri lydosi 170 laipsnių temperatūroje ir suyra išskirdama šilumą aukštesnėje nei 200 laipsnių temperatūroje.

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 135 žmonės mirė, o nukentėjo apie 5 tūkst. Žiūrėkite vaizdo įrašą apie sprogimą ir tragedijos liudininkų pasakojimus.

Beirute įvyko galingas sprogimas — video >>

Mirtinas sprogimas: kaip dabar atrodo Beirutas >>

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Per sprogimą Beirute žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 78 
Įvardytos pavojingos medžiagos atmosferoje po sprogimo Beirute
Ekspertas įvardijo tris galimo galingo sprogimo Beirute priežastis  
Ekspertas neatmetė išorinių pajėgų poveikio sprogimo Beirute metu
Eurai

Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą

(atnaujinta 13:53 2020.08.07)
Numatoma, kad asmuo, kuriam skiriamas piniginis užstatas, jį turės sumokėti per 3 dienas, tuo metu, jis jo neteks, jeigu padarys bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Prokurorams ir teismams Lietuvoje bus sudaryta galimybė dažniau skirti piniginį užstatą, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot ministerijos piniginis užstatas yra ne mažiau veiksminga kardomoji priemonė kaip suėmimas.

Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios priemonės taikymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo sumokėjęs piniginį užstatą, jo netenka, jeigu padaro bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą.

"Suėmimas — asmens laisvės suvaržymas yra pati griežčiausia ir valstybei bei mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuojanti kardomoji priemonė. Būna atvejų, kai pritaikius suėmimą, teisme nagrinėjant bylą įtarimai nepasitvirtina, ir valstybė tokiam žmogui turi mokėti kompensaciją už nepagrįstai apribotas teises", — pasakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministro, teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio teisinio mechanizmo, kad galėtų plačiau taikyti įstatyme numatytą alternatyvią priemonę — sulaikymą už užstatą.

BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę piniginį užstatą, jį sumokėtų per 3 dienas. Dabar galiojanti įstatymo nuostata yra gana paini ir sunkiai taikoma praktikoje.

Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekė nuo maždaug tūkstančio iki beveik pusės milijono eurų.

BPK projekte taip pat siūloma apylinkių teismams perduoti nagrinėti dalį sunkių nusikaltimų bylų ir taip sumažinti darbų naštą apygardų teismams, kad šie turėtų daugiau laiko gilintis į pačius sudėtingiausius sunkių nusikaltimų atvejus. Baudžiamųjų bylų krūvis apylinkių teismams padidėtų 3 procentais, tačiau dėl numatytų kitų įstatymų pataisų jiems beveik 10 procentų sumažės nagrinėjamų civilinių bylų apimtys.

Šiuo metu apygardų teismai pirma instancija nagrinėja didžiąją dalį bylų dėl sunkių nusikaltimų, kai įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų, ir visas bylas dėl labai sunkių nusikaltimų.

Tegai:
prokuratūra, teismas, Lietuva