(0:55 / 6.45Mb / просмотров видео: 700)

Kalėdinis stebuklas: Grybauskaitė surengė labdaros mugę Lietuvoje

31
(atnaujinta 08:00 2018.12.04)
Kiekvienais metais Lietuvos vadovė organizuoja tokį labdaros renginį, skirtą padėti pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir neįgaliesiems

Vilniuje, aikštėje priešais Prezidentūrą, įvyko Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama Kalėdų labdaros mugė.

Mugės dalyviai paruošė sostinės gyventojams ir svečiams suvenyrų, rankdarbių ir skanumynų.

Kalėdų mugė, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Андрей Богданов

Mugėje dalyvavo tik nevyriausybinės organizacijos. Grybauskaitės teigimu, jos geriau žino, ko žmonėms reikia.

Prezidentė taip pat pažymėjo, kad mugė tapo puikia galimybe suvienyti organizacijas, kurios padeda žmonėms.

Renginyje tradiciškai dalyvavo organizacijos, dirbančios su vaikais, neįgaliaisiais, senjorais. Be to, joje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjunga, Vikingų kaimas, bendruomeninės organizacijos bei gyvūnų globos organizacija. Dalyviai susirinko iš daugiau nei dešimties Lietuvos miestų ir iš užsienio.

Daugybė prekių ir vaišių buvo nemokamos mugės lankytojams, tačiau suprantama, kad pasivaišinę žmonės įneš savo indėlį ir paaukos pinigų geriems darbams. Paskelbta, kad visos mugės metu gautos lėšos bus skirtos vaikų poreikiams patenkinti, tarp jų ir žaislams pirkti.

«Kalėdos sostinėje 2018». Kalėdų eglės įžiebimas Vilniuje
© Sputnik /
«Kalėdos sostinėje 2018». Kalėdų eglės įžiebimas Vilniuje
31
Tegai:
mugė, labdaros akcija, Vilnius, Lietuva
Temos:
Linksmų Kalėdų! (177)
Dar šia tema
Vilnius paskelbė žiemos švenčių programą

76-osios Vilniaus išvadavimo metinės: Lietuvoje pagerbtas sovietų karių atminimas

(atnaujinta 19:10 2020.07.13)
1944 metų liepos 13 dieną Raudonoji armija išlaisvino Lietuvos sostinę — Vilnių. Šio istorinio įvykio atminimui Antakalnio kapinėse įvyko minėjimo ceremonija

Savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos sostinės išvadavimo metinių minėjimo ceremoniją. Renginys vyko Antakalnio kapinėse. Ceremonijoje dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos diplomatai, taip pat veteranai.

"Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto vardu noriu pasveikinti čia esančius ir nedalyvaujančius visus miestiečius su šia didele šventa, su didžiąja sukaktimi, prieš 74 metus (apsirikimas, iš tikrųjų 76 metus — Sputnik), šis miestas buvo išlaisvintas nuo nacių užpuolikų", — sakė renginyje dalyvavęs veteranas.

"Atėjome čia pagerbti tų mūsų kovos draugų, kurie čia mirė, išlaisvino mūsų miestą, mūsų sostinę — Vilnių", — sakė kitas renginyje pasirodęs karo laikų dalyvis.

"Na šiandien mes jau švenčiame 76-ąsias Vilniaus išvadavimo metines, vadinamosios Vilniaus operacijos, kuri truko nuo liepos 5 iki liepos 12 dienos, 13-tą dieną Vilnius buvo išlaisvintas. Didžiule kaina, miesto išvadavimo metu mirė apie penki tūkstančiai sovietų karių. Čia ilsisi daugiau nei trys tūkstančiai. Tai buvo 3-iojo Baltarusijos fronto būriai, vadovaujami pulkininko Černiachovskio. Penki žmonės, beje, tapo Sovietų Sąjungos didvyriais. Todėl šiandien noriu palinkėti jums, veteranai, žinoma sveikatos. Ir pandemiją, manau, nugalėsime ir apginsime tiesą apie karą", — susirinkusius veteranus pasveikino Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.

Generala Černiachovskis aptarinėja Vilniaus išvadavimo planą, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Фридлянский

Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.

Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.

Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis, duotomis iš 324 ginklų.

Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.

Pernai, kai buvo minimos 75-osios Lietuvos sostinės išvadavimo metinės Maskvoje buvo surengtas šventinis fejerverkas. Tada 

Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir — rugpjūčio 1 dieną — Kauno garbei. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, fašizmas, nacizmas, naciai, Raudonoji armija, Antakalnio kapinės, Vilnius

Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

(atnaujinta 12:40 2020.07.13)
Renginį organizavo Šalčininkų rajono savivaldybė ir VšĮ "Brolija Viduramžių pasiuntiniai", jis vyko Šalčininkų miesto parke

Liepos 10 dieną buvo minimos 610-osios Žalgirio mūšio metinės. Istorinei lietuvių ir lenkų pergalei paminėti skirtas renginys prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos istorinių vėliavų pakėlimu, taip pat nugriaudėjo senovinių pabūklų salvės. Lietuvos istorijos rekonstruktorių klubo nariai parodė mūšio inscenizaciją.

Renginio vaizdo įrašu savo Facebook paskyroje pasidalino Lietuvos kariuomenė, nes renginyje dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

"Žalgirio mūšio 610-osios metinės skambiai paminėtos Šalčininkuose: griaudėjo senovinių pabūklų salvės, vyko riterių kalavijų turnyras, Lietuvos ir Lenkijos rekonstruktoriai demonstravo mūšio inscenizaciją, o KASP Bigbendas grojo ne tik kariškus maršus", — rašoma vaizdo įrašo apraše.

Žalgirio mūšis įvyko 1410 metų liepos 15 dieną netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio). Mūšyje dalyvavo jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos ir Kryžiuočių ordinas.

Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Tegai:
mūšio rekonstrukcija
Lietuvos pasienio postas, archyvinė nuotrauka

Ignalinos rajone buvo sulaikyti keturi migrantai Irako ir Afganistano

(atnaujinta 18:57 2020.07.13)
Užsieniečiai neturėjo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje ir po sulaikymo pateikė prašymus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė keturis, įtariama, neteisėtai į Lietuvą patekusius irakiečius ir afganistanietį. Jie pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Penktadienį į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardą paskambinęs vyras pranešė Ignalinos rajono Vilėkų kaimo prieigose matęs kelis įtartinus asmenis.

Į nurodytą vietą buvo nusiųsti Tverečiaus užkardos pasieniečiai, kurie sulaikė keliu einančius tris vyrus ir moterį. Nuo čia iki sienos su Baltarusija – apie 3 kilometrus. 

Du vyrai ir moteris turėjo Irako piliečių pasus. Trečias vyras VSAT pareigūnams pateikė Afganistano piliečiui išduotą šios šalies grįžimo pažymėjimo išrašą. Užsieniečiai nešėsi kuprines su asmeniniais daiktais, turėjo grynųjų pinigų.

Neteisėti migrantai neturėjo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje. Po sulaikymo migrantai pateikė prašymus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.

Užsieniečių grupė izoliuota patalpose Ignalinoje. Migrantus saugo pasieniečiai. Vyksta įvykio tyrimas, užsieniečiai apklausiami dalyvaujant vertėjams.

Tegai:
Afganistanas, Irakas, Ignalinos rajonas
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai iš Baltijos šalių
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai
Ukrainiečiai padėtų: Estijos ūkininkai kenčia be migrantų
Irake nuo kilimo ir tūpimo tako nuriedėjo amerikiečių karinis lėktuvas