Kaip Vilnius įžiebė Didžiąją Menorą 30-osios litvakų Chanukos proga video

117
(atnaujinta 12:16 2018.12.04)
Žydų Chanukos pradžia šiemet sutapo su Kalėdų sostinėje pradžia — kartu buvo įžiebtos pagrindinė miesto eglė ir Didžioji Menora

"Ši bendrystės ir šviesos šventė kuria jaukų, šviesų Vilnių, kviečiantį pasaulio bendruomenes atvykti į Šiaurės Jeruzalę. חג חנוכה שמח", — sveikina litvakus Vilniaus savivaldybė Facebook paskyroje.

Šiemet Lietuvos žydai švenčia 30-ąją Chanuką.

"1988 gruodžio 4 dieną Lietuvos žydai susibūrė, surinko lėšas bendrai Chanukai. Tai buvo įsimintina šventė Vilniuje, Dainavos restorane, didelis sujudimas gražiame būryje. Skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos", — iš Mašos Grodnikienės prisiminimų apie pirmąją Lietuvos žydų Chanuką 1988 metais, paskelbtų Litvakų bendruomenės tinkalalpyje.

Vilniaus sinagogos rabinas Sholom Ber Krinskis pasveikino visus susirinkusius į sinagogą ir giedodamas pradėjo šventines apeigas.

Kaip Vilnius įžiebė pagrindinę Kalėdų eglę — video >>

117
Tegai:
Lietuvos žydai, litvakai, Chanukos šventė, Chanuka
Dar šia tema
Chanuka Vilniuje: uždegta Didžioji Menora
Lietuvos žydai švenčia Chanuką

Nufilmuota, kaip Rusijos orlaiviai perima JAV bombonešius virš Juodosios ir Baltijos jūrų

(atnaujinta 10:14 2020.05.30)
Naikintuvams priartėjus prie amerikiečių lėktuvų, jie pakeitė kryptį, ir pradėjo judėti toliau nuo Rusijos sienos

Vaizdo įraše užfiksuotas JAV oro pajėgų B-1B strateginių bombonešių perėmimas virš Juodosios ir Baltijos jūrų Rusijos naikintuvais Su-27P ir Su-30SM. Vaizdo įrašą savo YouTube kanale paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos orlaiviai saugiu atstumu priartėjo prie bombonešių ir juos palydėjo. Amerikiečiui pakeitus kryptį, nutolo nuo Rusijos sienos.

Gynybos ministerija pabrėžė, kad Rusijos kovos lėktuvų skrydžiai vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Vėliau jie grįžo į aerodromus.

Tegai:
Baltijos jūra, Juodoji jūra, Rusija, JAV

Vaizdo įraše parodytas naujas geležinkelis Lietuvoje NATO pajėgoms perkelti

(atnaujinta 20:34 2020.05.29)
Kol kas šią geležinkelio atkarpą planuojama naudoti tik iš dalies — automobiliams krauti. Tačiau ateityje Pabradėje planuojama įrengti rampą ir platformą sunkiasvorei technikai gabenti

Lietuvoje pristatyta nauja geležinkelio atšaka Pažeimenėje, geležinkelio linijos Pabradė–Pažeimenė dalis, kurios statyba buvo užbaigta gegužę. Apie tai praneša Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) spaudos tarnyba.

KAM tikisi, kad šios atšakos atidarymas leis užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos gabenimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje

Šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji penktadienį išbandė savo rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, pažymi KAM.

Baigus geležinkelio tiesimo darbus 51-ajame linijos Naujoji Vilnia–Turmantas–Latvijos siena atšakos kilometre atnaujinta geležinkelio infrastruktūros dalis, nutiesta maždaug kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, įrengtos elektros, ryšių, signalizacijos, eismo valdymo sistemos.

Железнодорожная ветка в Пажеймяне
© Photo :
Geležinkelio atšaka Pažeimenėje
"Tai strateginis šalies projektas, kuris ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą, sudarys patogesnes sąlygas nuolat vykstančiam kariniam judėjimui tarp Ruklos ir Pabradės poligonų. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų", — pasakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Taip pat ministras pasidžiaugė glaudžiu Lietuvos ir JAV karių bendradarbiavimu. Anot jo, JAV karių buvimas šalyje yra "tvirčiausias saugumo garantas".

Savo ruožtu bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Mantas Bartuška pareiškė, kad naujoji atšaka yra tik viena dalis dideliame karinio mobilumo žemėlapyje, kuris šiais metais gerokai pasikeis.

"Baigus šį projektą ir rekonstrukciją Kauno geležinkelio mazge, po kurios Kaunas per "Rail Baltica" geležinkelį pilnai integruosis į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą, "Lietuvos geležinkeliai" taps dar svarbesne Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos dalimi. NATO daliniai su sunkiąją technika galės būti perkrauti ne tik Šeštokuose, bet atvykti tiesiai į Kauną, o iš čia mokymų metu iki Pažeimenės ar, esant poreikiui, kitos Lietuvos vietos", — pasakė jis.

Manoma, kad bus tęsiami infrastruktūros įrengimo darbai Pabradėje — šalia šios geležinkelio atšakos bus įrengta rampa ir aikštelė. Tai leis sąjungininkų kariams gabenti sunkiąją techniką į Pabradės poligoną geležinkeliu, taip pat sukels mažiau eismo nepatogumų aplink poligoną esančių miestelių gyventojams.

Kol bus pastatyta ir įrengta stacionari rampa ir aikštelė, planuojama atšaką naudoti dalinai tik transporto priemonių pakrovimui. Kiti kroviniai tuo pačiu metu būtų kraunami Pabradės geležinkelio stotyje, sąstatus sujungiant pagal poreikį tolimesniam krovinio pergabenimui Lietuvos teritorijoje arba už jos ribų.

NATO stiprina savo buvimą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys siekia išleisti lėšas karinei sferai, be kita ko ir todėl, kad baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV pinigų įplaukos. Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra jokios "grėsmės iš Rytų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
vaizdo įrašas, geležinkelis, Lietuva, NATO
Temos:
Lietuva — NATO dalis
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Koronavirusas Lietuvoje: paskelbta apie dvi naujas mirtis

(atnaujinta 11:52 2020.05.30)
Per praėjusią parą ištirti daugiau nei 5300 ėminiai, nustatyti aštuoni nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje skaičius siekia 1670 žmonių, pranešama koronastop.lrv.lt tinklalapyje.

Šiuo metu sergančiųjų skaičius siekia 362, 434 žmonės laikosi saviizoliacijos.

Mirusiųjų skaičius per parą apsikeitė, dabar COVID-19 aukų Lietuvoje padidėjo iki 70 žmonių. Iš viso pasveikusiais laikomi 1229 žmonės. Per parą ištirti 5337 ėminiai.

Lietuvoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje