Parodyta, kaip šiuo metu atrodo Kauno stadionas video

289
(atnaujinta 11:22 2019.02.28)
Per žiemą Kaune esančio senojo S. Dariaus ir S. Girėno stadiono griovimo darbus užbaigę statybininkai jungia aukštesnę pavarą

Jau pradėti būsimiems pamatams skirtų polių ir parkavimo aikštelių įrengimo darbai. Artimiausiu metu į statybvietę atvyks daugiau nei 100 statybininkų iš Turkijos.

Artimiausi laukiantys darbai — požeminio vamzdyno bei drenažo sistemų įrengimas. Tuo pačiu metu vyks ir VIP tribūnų betonavimas bei stovėjimo aikštelių pamato klojimas.

Planuojama, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai bus užbaigti 2020 metų pavasarį. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas — iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

289
Tegai:
Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas

Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys

(atnaujinta 13:41 2020.10.01)
Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai

Spalio 1–lapkričio 30 dienomis Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akciją "Garažiukas 2020". Akcijos metu aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius.

"Kreipsime dėmesį į asmenis, vykdančius veiklą garažo bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose", — pažymėjo Vilniaus rajono apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Pavel Jakubovskij.

Anot Aplinkos apsaugos departamento, praėjusiais metais aplinkosaugininkai, vykdydami akciją "Garažiukas — kaminukas", patikrino 254 ūkio subjektus ir 416 fizinių asmenų. Nustatyti 97 pažeidimai, skirta 20 privalomųjų nurodymų. Dažniausi pažeidimai — atliekų deginimas, apskaitos nevykdymas, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas.

Pažymima, jog šiais metais aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones  (ENTP).

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos veiklų vykdytojus, kurie tuo užsiima nelegaliai.

Bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.

Kasmetinės akcijos tikslas — priminti verslininkams ir visuomenei, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Pasak aplinkosaugininkų, svarbu, kad atliekomis nebūtų atsikratoma bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir pačių žmonių sveikatai.

Taip pat akcija "Garažiukas" siekiama šviesti ir informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą.

Automobilius ardantiems asmenims 

Aplinkosaugininkai tikrins, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Tais atvejais, kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių.

Taip pat bus tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos.

Pareigūnai kreips dėmesį, ar asmenys turi oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.

Bus tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama "Regitroje" skelbiama informacija, pvz., ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.

Autoservisams

Departamento pareigūnai tikrins ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, ar remonto dirbtuvėse yra priemonės, skirtos išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas, ar tinkamai rūšiuojamos ir laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta. Taip pat svarbu, kad autoserviso savininkas būtų sudaręs sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.

Pareigūnai primena, kad bus tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui. Taip pat, ar reikalavimų laikomasi tuose servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos.

Be abejo, bus tikrinama, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu valstybinės patikros sertifikatu.

Gresiančios baudos

Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).

Užsiimant ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams — nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims — nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.

Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.

Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.

Tegai:
aplinkos tarša, automobiliai, aplinkosaugininkai, Lietuva

Latvijos pajūrio regiono gyventojai nufilmavo šiaurės pašvaistę

(atnaujinta 10:58 2020.10.01)
Paprastai šis gamtos reiškinys pasirodo aukštose platumose, tačiau stipriai veikiant Saulei, jį galima "pagauti" ir žemesnėse teritorijose

Latvijos Kolkos miesto pajūrio regiono gyventojai galėjo stebėti Latvijai neįprastą atmosferos reiškinį — šiaurės pašvaistę.

Fotografas Karlis Liepiš antradienį Facebook paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti žalieji Šiaurės pašvaistės žybsniai virš vandens zonos. Jis taip pat padarė keletą nuotraukų.

Šiaurės pašvaistė Latvijoje yra labai retas reiškinys. Pasak meteorologų, šiam gamtos reiškiniui  būtinos dvi pagrindinės sąlygos: didelis Saulės aktyvumas — pavyzdžiui, magnetinių audrų metu, ir giedras dangus.

Švytėjimas pastebimas daugiausia šiaurinėse platumose abiejuose pusrutuliuose, tačiau kartais jas galima pastebėti ir žemesnėse platumose.

Pašvaistės spektras kinta priklausomai nuo aukščio. Pavasarį ir rudenį jie pasitaiko daug dažniau nei žiemą ir vasarą, dienos prieš ir po rudens bei pavasario lygiadienio laikomos ypač aktyviu periodu.

Švytėjimo metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Pavyzdžiui, vienas iš didžiausių rodiklių buvo magnetiniai trikdžiai, kurie išskyrė tiek energijos, kiek jos išsiskiria per 5,5 balo žemės drebėjimą.

Tegai:
Latvija, šiaurės pašvaistė
Klaipėdos uostas

"Klaipėdos nafta" per metus į šalies gamtinių dujų sistemą patiekė rekordinį SGD kiekį

(atnaujinta 18:04 2020.10.01)
Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Per praėjusius gamtinių dujų metus (iki rugsėjo 30 dienos) išdujintas ir į Lietuvos gamtinių dujų sistemą patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis — 23,9 TWh, kai pernai jis siekė 14 TWh, rašo bendrovė "Klaipėdos nafta".

"Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų", — sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos 74 krovos operacijos, tai yra tiek SGD terminale apsilankė dujovežių — tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai.  Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, kai per lyginamuosius gamtinių dujų metus — 2,2 mln. kub. m.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Tegai:
SGD, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Leningrado srities uostai gali pasiimti naftos srautus iš Lietuvos uostų 2024 metais
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių iš Baltijos šalių