(0:31 / 4.16Mb / просмотров видео: 1006)

Vilniuje vyko grožio ir sveikatos paroda "Pelenė"

58
(atnaujinta 09:41 2019.04.09)
Garsūs kosmetologai, kirpėjai ir makiažo meistrai galėjo pasidalinti savo patirtimi, o svečiai — dalyvauti meistriškumo pamokose ir procedūrose

Savaitgalį Lietuvos parodų ir kongresų centre "Litexpo", Vilniuje, vyko tarptautinė grožio ir sveikatos paroda "Pelenė".

Tarptautinėje grožio ir sveikatos parodoje Pelenė 2019 Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Renginys įvyko jau 26-ąjį kartą. Grožio ir sveikatos srities ekspertai iš Lietuvos ir kitų šalių pasakojo apie naujausias pasaulines grožio tendencijas.

"Pelenėje" vyko daugiau nei šimtas įvairių renginių: profesionalių kirpėjų, makiažo meistrų pasirodymai, pranešimų ciklai su žymiais žmonėmis, manikiūro meistrų čempionatas.

Parodos svečiai galėjo ne tik įsigyti kosmetikos gaminių, bet ir dalyvauti kosmetologijos meistriškumo kursuose ir seminaruose.

58
Tegai:
paroda, Vilnius, Lietuva

Šalčininkuose vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas

(atnaujinta 12:40 2020.07.13)
Renginį organizavo Šalčininkų rajono savivaldybė ir VšĮ "Brolija Viduramžių pasiuntiniai", jis vyko Šalčininkų miesto parke

Liepos 10 dieną buvo minimos 610-osios Žalgirio mūšio metinės. Istorinei lietuvių ir lenkų pergalei paminėti skirtas renginys prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos istorinių vėliavų pakėlimu, taip pat nugriaudėjo senovinių pabūklų salvės. Lietuvos istorijos rekonstruktorių klubo nariai parodė mūšio inscenizaciją.

Renginio vaizdo įrašu savo Facebook paskyroje pasidalino Lietuvos kariuomenė, nes renginyje dalyvavo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

"Žalgirio mūšio 610-osios metinės skambiai paminėtos Šalčininkuose: griaudėjo senovinių pabūklų salvės, vyko riterių kalavijų turnyras, Lietuvos ir Lenkijos rekonstruktoriai demonstravo mūšio inscenizaciją, o KASP Bigbendas grojo ne tik kariškus maršus", — rašoma vaizdo įrašo apraše.

Žalgirio mūšis įvyko 1410 metų liepos 15 dieną netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio). Mūšyje dalyvavo jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos ir Kryžiuočių ordinas.

Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Tegai:
mūšio rekonstrukcija

Rusijos gynybos ministerija paskelbė An-26 skrydžio naktį vaizdo įrašą

(atnaujinta 09:08 2020.07.13)
Vaizdo įraše parodyta, kaip pilotai pakyla ir nusileidžia. Taip pat į įrašą pateko skrydžio fragmentas

Karinio transportinio lėktuvo An-26 įgulos vykdė mokomuosius skrydžius Tverės regione. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos Federacijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše parodyta, kaip pilotai pakyla ir nusileidžia. Taip pat į įrašą pateko skrydžio fragmentas.

Pratybos vyko naktį.

An-26 yra sovietų karinis transportinis lėktuvas, sukurtas Antonovo projektavimo biure. Jis aprūpintas dviem AI-24VT varikliais ir vienu papildomu reaktyviniu varikliu RU-19A-300, sumontuotu dešiniojoje pagrindinio variklio vėžėje.

Tegai:
vaizdo įrašas, lėktuvas, Rusija
Maro daktaras, archyvinė nuotrauka

Ar verta bijoti buboninio maro Lietuvoje? Atsako medicinos mokslų daktaras

(atnaujinta 15:31 2020.07.13)
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, ar gali Lietuvoje kilti buboninio maro epidemija ir ko saugotis norintiems keliauti į Mongoliją

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mėnesio pradžioje Kinijoje ir Mongolijoje buvo patvirtinti keli buboninio maro — vienos mirtiniausių ligų istorijoje — atvejai. Dėl šios žinios visuomenėje kilo klausimų, ar gali pavojinga liga kilti Lietuvoje, kaip kad buvo koronaviruso pandemijos atveju.

Į šį klausimą atsakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie marą Mongolijoje suneramino Lietuvos žmones ir tai suprantama, nes maras yra ypač pavojinga infekcinė liga. Visgi norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes Mongolijoje nustatyta maro susirgimo forma — buboninė ir ji neplinta oro lašeliniu būdu ir jis neatkeliaus iki mūsų, kaip koks koronavirusas", — savo Facebook puslapyje rašo Čaplinskas.

Tačiau jis paskatino ketinančius vykti į Mongoliją būti atsargius ir vengti sąlyčio su graužikais, kurie yra šios ligos sukėlėjo šaltinis. 

"Priminsiu, kad šiame regione yra daug, mūsų supratimu, keistų "gydymosi" būdų, t.y. vartojama žalia švilpikų mėsa kaip liaudiška gydymo priemonė, o būtent švilpikai ir yra tie graužikai, kurie dažniausiai yra infekcijos šaltinis", — rašo Čaplinskas. 

Kaip aiškina ULAC vadovas, maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus. Kadangi marą sukelia bakterijos, jam gydyti naudojami antibiotikai sumažina mirštamumą nuo šios ligos iki 10–20 procentų, tačiau laiku nepaskyrus antibiotikų nuo šios ligos miršta kas antras susirgęs, pasakoja Čaplinskas.

Marą sukelia bakterijos, pernešamos per blusų įkandimus ir užsikrėtusius gyvūnus. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais. 

"Juodąja mirtimi" vadinama daugiausiai gyvybių nusinešusi pandemija rašytinėje žmonijos istorijoje. Jos metu mirė 75–200 mln. žmonių Šiaurės Afrikoje ir Eurazijoje. Europoje "juodoji mirtis" truko nuo 1347 iki 1351 metų. Tada išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių. 

Buboninis maras yra viena iš trijų maro formų. Jis sukelia skausmingus limfmazgių patinimus, karščiavimą, šaltkrėtį ir kosulį.

Tegai:
Lietuva, maras
Dar šia tema
Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Paaiškėjo masinio žuvų kritimo Nemune priežastys
Latvijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis