Keleiviai nufilmavo gaisro lėktuve "Sukhoi Superjet 100" pradžią
(atnaujinta 09:18 2019.05.06)
Vieno iš keleivių nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip ugnis apėmė orlaivio sparnąInternete pasirodė "Aeroflot Sukhoi Superjet 100" lėktuvo, kuris užsidegė Šeremetjevo oro uoste, salone nufilmuotas vaizdo įrašas.
Vieno iš keleivių nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip ugnis apėmė orlaivio sparną. Tarp keleivių kilo panika, tačiau kai kurie jų ragina visus nusiraminti ir eiti link avarinio išėjimo.
Nelaimė su "Sukhoi Superjet 100" lėktuvu iš Maskvos į Murmanską įvyko sekmadienio vakare. Po 28 minučių skrydžio įgula skubiai grįžo į Šeremetjevo oro uostą.
Tegai:
Rusijoje prasideda masinė vakcinacija nuo COVID-19
(atnaujinta 14:13 2021.01.15)
Maskvoje jau veikia 100 punktų, kur galima pasiskiepyti, Putinas nurodė vyriausybei pradėti masinę vakcinaciją visoje šalyje, ji prasideda nuo sausio 18 dienosMasinė vakcinacija nuo koronaviruso Rusijoje prasidės kitą savaitę. Prezidentas Vladimiras Putinas jau nurodė vyriausybei parengti visą reikalingą infrastruktūrą. Ar skiepai išgelbės per antrus, dar "sunkesnius" pandemijos metus? Kuriose kaimyninėse šalyse jau žmonės skiepijami "Sputnik V"?
Rusijos Federacijos perėjimui prie platesnio gyventojų skiepijimo nuo sausio 18 dienos viskas yra paruošta, pareiškė Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova, reaguodama į Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymą nuo kitos savaitės pradėti masinę visų gyventojų vakcinaciją.
"Aš prašau jūsų to nepamiršti, paruošti tinkamą infrastruktūrą, ačiū Dievui, mūsų vakcinai nereikia jokių skubių, neįprastų transportavimo sąlygų, pavyzdžiui, minus 50, minus 70 [Celsijaus laipsnių]. Pas mus viskas veikia daug lengviau ir efektyviau", — paskelbė Putinas.
Golikova pažymėjo, kad vakcinų gamintojai imasi "ryžtingų priemonių dar labiau padidinti vakcinų kiekį".
Be to, "Sputnik V" vakcina jau naudojama daugelyje Rusijos kaimyninių šalių — Armėnijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, susidomėjo ir Ukraina.
Lietuvos medikai paragino kolegas skiepytis nuo COVID-19 — video
(atnaujinta 13:14 2021.01.15)
Medicinos darbuotojai ragina kolegas pasiskiepyti ir bendromis pastangomis greičiau užbaigti COVID-19 pandemijąSveikatos apsaugos ministerija pasidalino vaizdo įrašu, kuriame vieni pirmųjų nuo koronaviruso pasiskiepijusių medicinos darbuotojų ragina kolegas sekti jų pavyzdžiu.
"Kodėl medikai turėtų pasiskiepyti? Todėl, kad jie daugiausiai bendrauja su pacientais, o pacientai gali ateiti ir tokie, kurie dar neserga ir neturi simptomų, bet jau gali platinti infekciją. Štai kodėl medikų tarpe yra daug susirgusių ir šiai dienai yra netgi žuvusiųjų", — teigė vidaus ligų gydytoja Božena Markevič.
Pirmoms prioritetinėms grupėms, kurios jau yra skiepijamos, priklauso su COVID-19 pacientais dirbantys medicinos darbuotojai, studentai ir savanoriai, didžiausios rizikos pacientai, slaugos, palaikomojo gydymo ir socialinės globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai.
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 5 634 asmenys, iš viso paskiepyti 38 026 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF
(atnaujinta 18:10 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta paramaVILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį , nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.
"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.
Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui.
Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.
Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".
Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.
Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu.
Tegai:
Temos: