Bijo savo šešėlio: Sputnik Lietuva vadovas video papasakojo apie apklausą

168
(atnaujinta 07:57 2019.05.29)
Pasak jo, jam buvo užduoti klausimai apie portalo veiklą, ypač apie naujienų sklaidą ir "ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis"

Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas atvyko į Rygą po to, kai buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste ir išsiųstas iš šalies. Jis pažymėjo, kad dabar "viskas gerai".

Vaizdo įraše žurnalistas papasakojo apie jo sulaikymą ir apklausą. Pasak jo, jam buvo užduoti klausimai apie "Sputnik Lietuva" veiklą, ypač apie naujienų sklaidą ir "ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis".

"Atvažiavau, nes tokios mano profesinės pareigos. Visa tai truko (sulaikymas — Sputnik) šešias valandas, iš kurių tris valandas truko derybos. Jie vadino tai "derybomis". Tai, žinoma, buvo apklausa. Gana korektiška forma, bet atkakliai", — sakė Kasemas ir pabrėžė, kad jam buvo pasakyta, jog "Lietuvoje Sputnik nebus".

Pasak žurnalisto, jis buvo apieškotas ir privertas atverti Olesios Bužinos knygą "Žodis kaip ginklas", kiekvieną puslapį. Taip pareigūnai siekė aptikti bent ką nors neleistino.

"Visa tai priverčia nustebti, kiek jie bijo savo šešėlio. Tačiau nenuostabu, jei prisimeni viską, kas atsitiko su kolegomis — deja, aš ne pirmasis, ir ne paskutinis", — apibendrino jis.

Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas

Antradienio rytą Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste. Jis buvo sulaikytas, nes neva kelia "grėsmę nacionaliniam saugumui", jam uždrausta atvykti į šalį penkeriems metams.

Be to, skandalinga Ukrainos svetainė "Taikdarys" įtraukė jį į savo bazę.

Kasemas sulaikytas praėjus dviem dienoms po antrojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, kurį laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

Sputnik Lietuva aktyviai stebėjo abu prezidento rinkimų turus, referendumus ir rinkimus į Europos Parlamentą.

Agentūros korespondentas pasikalbėjo su buvusiu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, su "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Zigmu Vaišvila, Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, su Seimo nariais Jaroslavu Narkevičiumi ir Petru Gražuliu, su buvusiu Kauno meru Vytautu Šustausku, visuomeniniu veikėju Žilvinu Razminu, Rusijos istoriku Valerijumi Ivanovu, su "Laisvo laikraščio" vadovu Aurimu Drižiumi, su buvusiu Vilniaus Tarybos nariu Rafaeliu Muksinovu, kandidate į Europos Parlamentą Larisa Dmitrijeva, politologu Michailu Bugakovu.

168
Tegai:
Maratas Kasemas, Sputnik Lietuva
Temos:
Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas Vilniuje (16)
Dar šia tema
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius įtrauktas į bazę "Taikdarys"
Simonian pakomentavo Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus išsiuntimą iš Lietuvos

Rusijos vakcina nuo koronaviruso: kurios šalys nori įsigyti

(atnaujinta 21:45 2020.09.23)
Rusijos vakcina "Sputnik V" pasirodė esanti efektyvi ir saugi, Rusija jau gavo 1 mlrd. dozių užsakymus, juos pateikė 20 pasaulio valstybių

Kada baigsis pandemija? Tikriausiai šis klausimas dabar jaudina visus. Rusijos vakcina "Sputnik V" taip pat padės užbaigti istoriją su koronavirusu.

Pirmoji pasaulyje vakcina nuo koronaviruso, sukurta Rusijos Gamalėjaus tyrimų centre, buvo įregistruota Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos rugpjūčio mėnesį, birželio–liepos mėnesiais buvo atlikti bandymai su 18–60 metų savanoriais. Preparatas jau išleistas į civilinę apyvartą.

Neseniai Rusijos sveikatos apsaugos ministerija išdavė leidimą atlikti dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikinius bandymus.

Kurios artimiausios užsienio šalys ketina pirkti "Sputnik V" ir kokios dar šalys sukūrė savo vakciną — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas
PSO įvertino Rusijos pastangas kuriant "Sputnik V" vakciną  
Rusijoje vyks dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniai bandymai

Vilniuje paminėtas Rudens lygiadienis

(atnaujinta 18:14 2020.09.23)
Kasmet rugsėjo 22-ąją minimas rudens lygiadienis — tai diena, kurios trukmė trumpam susilygina su nakties, o po jos šiltąjį ir šviesų metų laiką keičia tamsusis periodas

Vilniaus etninės kultūros centras rugsėjo 22 dieną sušaukė vilniečius ir miesto svečius į Rudens lygiadienio šventę. Ji prasidėjo 20:00 prie Karaliaus Mindaugo tilto.

Šventės metu tradiciškai būdavo dėkojama dievams už subrandintą derlių ir pasitinkamas kitas — tamsusis — laikotarpis, priartinantis žmogų prie anapusinio pasaulio, priverčiantis atsigręžti į savo vidinį gyvenimą bei protėvių išmintį.

Šiemet, minint Tautodailės metus, lygiadienio apeiginiams momentams įprasminti buvo pasirinktas verpstės motyvas. Žiemos laikotarpiui būdingo veiksmo — verpimo — įrankis savo raštais, vaizduojančiais gamtos elementus, dangaus kūnus, Pasaulio medžio simbolius, byloja apie lietuvių glaudų ryšį su gamta, jų pasaulėvaizdį bei tikėjimą.

Tegai:
Rudens lygiadienis, Vilnius
Nord Stream-2 vamzdžiai, archyviė nuotrauka

Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Formaliai elektrinis žiedas BRELL (Baltarusija - Rusija - Estija - Latvija - Lietuva) buvo sukurtas 2001 metų vasario 7 dieną, tačiau tai nereiškia, kad BRELL atsirado nuo nulio

Sinchronizuotas penkių dabar nepriklausomų ir suverenių valstybių energetinių sistemų veikimas yra tam tikra stabilumo sala: TSRS vieningos energetikos sistemos šiaurės vakarų regionas veikė be pertrūkių, kai mūsų šalys išgyveno dramatišką politinės istorijos laikotarpį. Atsirado naujos valstybės sienos, muitai, valiutos, naujos valdymo sistemos, o elektrinės, pastotės, elektros linijos toliau ramiai dirbo, o Maskvoje liko net Centrinės dispečerinės vieta.

Tai, kad penkios valstybės vis dar išlaiko savo suvienijimo potencialą, politiniu požiūriu skamba "šventvagiškai", tačiau šis potencialas yra įkūnytas metaliniuose TSRS VES elektros perdavimo linijų laiduose, VDTS (vieningos dujų tiekimo sistemos) vamzdynuose, geležinkelio, kurio plotis 1522 mm, bėgiuose.

BRELL perspektyvos ir ar jų yra

Paprasta logika diktavo, kad šis potencialas turėtų būti naudojamas abipusiai naudingam bendradarbiavimui, ir buvo laikai, kai Baltijos šalys buvo vertinamos kaip "ekonominis tiltas" tarp Europos ir Rusijos. Tačiau Europos ir Baltijos šalių politikai pasirinko visiškai kitokį sprendimą — konfrontaciją su Rusija tiek politinėje, tiek ekonominėje srityje. Prie ko Baltarusiją atvedė bandymai vykdyti "daugelio vektorių politiką", stebime internete — nuo pat pradžių jos kaimynai Lietuva ir Lenkija bandė grubiai kištis į respublikos vidaus reikalus, eidami tuo pačiu keliu, kuriuo eina visa Europos Sąjunga.

Tai yra tas atvejis, kai politika ėmė diktuoti savo valią ekonomikai: metai iš metų mažėja Rusijos tranzitinių krovinių srautai per Baltijos jūrų uostus, mažėja krovinių gabenimo Estijos, Latvijos ir Lietuvos geležinkeliais apimtys. Dabar oficialus Minskas ruošiasi išvežti krovinius iš Lietuvos Klaipėdos ir Latvijos Ventspilio, o tai taip pat gana logiška: Baltarusijos vadovybė neturi nė menkiausio noro stebėti, kaip apmokėjimas už tranzito paslaugas virsta parama iš Baltarusijos emigravusiems opozicijos atstovams.

2019 metais Rusijos elektros tiekimas Estijai ir Latvijai buvo nutrauktas, 2020 metų rugpjūčio mėnesį visų trijų Baltijos šalių ministrai paskelbė atsisakantys importuoti elektrą iš Baltarusijos, Lietuvos energetikos sistemos operatorius oficialiai paskelbė, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos atsisako rezervuoti BRELL energijos atsargas avariniam atvejui. Baltijos šalių ministrų pareiškimas dar nėra įformintas oficialaus dokumento forma — jį turi patvirtinti visų trijų valstybių reguliavimo institucijos ir energijos birža "Nord Pool", ir tik po to Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministerijos turės pagrindą suformuluoti savo atsakymą.

Tačiau terminą nustato Lietuva, nes jau žinoma atsisakymo rezervuoti avarinių pajėgumų data — 2021 metų sausio 1 diena. Nuo tos akimirkos išnyks techninis poreikis egzistuoti BRELL — susitarimas dėl pajėgumų rezervavimo apėmė penkias šalis, pasitraukus vienai iš šalių, greičiausiai, šis susitarimas bus nutrauktas. Jei Rusija ir Lietuva laikysis tarpvyriausybinio susitarimo dėl abipusio elektros energijos tiekimo, Rusija galės eksportuoti elektrą iš Kaliningrado srities: pastarosios teritorijoje pradėjus eksploatuoti tris naujas dujomis kūrenamas elektrines, anklave susidaro energijos perteklius.

Nuo 2019 metų Kaliningrado sritis neturi nieko bendro su BRELL, eksploatuojant naujas jėgaines, jos energetinė sistema leidžia veikti izoliuotai, nesinaudojant Lietuvos tranzito paslaugomis. Šioje frazėje nėra politinio komponento — buvo atlikti atitinkami bandymai, kurie patvirtino, kad Kaliningrado srities energetikos pramonė užtikrintai pati sprendžia problemas. Ar Kaliningrado elektra bus tiekiama Lietuvai po 2021 metų sausio 1 dienos, sužinosime artimiausiu metu — taip pat ar Rusija ir Baltarusija ketina išsaugoti BRELL, ar nuspręs nutraukti savo veiklą.

"Sveiko žmogaus dujotiekis" ir "Europos biurokrato dujotiekis"

Neverta stebėtis Baltijos šalių elgesio — reikia nepamiršti, kad apie jų nepriklausomybę galima kalbėti gana sąlygiškai, jų vadovybės veiksmai didele dalimi priklauso nuo to, kokius nurodymus jie gauna iš Briuselio ir Vašingtono. Ir šios instrukcijos yra labai lakoniškos — Baltijos šalys gavo įsakymą nutraukti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Įsakymas galioja ne tik BRELL elektros žiedui, panašūs veiksmai daugelį metų buvo atliekami ir visuose kituose energetikos sektoriuose — naftos, dujų ir atominiame.

2009 metais pagaliau buvo sustabdytas naujausios sovietinės atominės elektrinės Ignalinos darbas — tokia buvo Lietuvos įstojimo į ES sąlyga. 2006 metais nutraukta magistralinio naftotiekio "Polockas — Ventspilis", per kurį sovietiniais laikais buvo vykdomos juodojo aukso eksporto, eksploatacija.

Sausio 1 dieną pradėtas eksploatuoti naujas magistralinis dujotiekis "Balticconnector", einantis Suomijos įlankos dugnu tarp Estijos ir Suomijos, ir tą pačią dieną ES pradėjo veikti nauja regioninė dujų rinka, apimanti Suomiją, Estiją ir Latviją. Įdomu tai, kad visos trys valstybės vis dar gauna 100 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau "Balticconnector" yra tik dalis daug didesnio ES projekto, finansuojančio 75 proc. jo įgyvendinimo.

Pasak Briuselio politikų, šio "meridianinio dujų projekto" pradžia yra Norvegijos Šiaurės jūros sektoriuje. Dujotiekis eis per visą Danijos teritoriją, jos Baltijos pakrantėje jis tęsis kaip "Baltic Pipe", kuris pasieks Lenkijos pakrantę, kur jį pakels dar viena nauja THL GIPL ("Gas Interconnector Poland — Lithuania"). Lietuvoje jį sujungs nuo sovietmečio likęs "Šiaurės dimensijos" magistralinis tinklas, kuris transportuos dujas iš Šiaurės jūros per Lietuvą ir Latviją į Estiją ir per Baltijos jungtį į Suomiją.

Tai, kad šis projektas neturi bent kažkokio suprantamo ekonominio pagrindimo, įrodo visų šių dujotiekių tiesimo būdas. "Sveiko žmogaus dujotiekis" veda iš dujų telkinių pas vartotojus, "Europos biurokrato dujotiekis" pradėtas tiesti nuo tolimiausios nuo Šiaurės jūros atkarpos — su Baltijos jungtimi. Nėra logikos dėl pralaidumo, kuris "Baltic Pipe" sudaro dešimt milijardų kubinių metrų dujų per metus, GIPL - 2,5 milijardo kubinių metrų dujų per metus, "Balticconnector" — 2,6 milijardo kubinių metrų per metus.

"Baltic Pipe" operatorius bus Lenkijos dujų sistema, o už dujų tiekimą bus atsakinga Lenkijos bendrovė "PGNiG", užsakiusi 85 procentus dujotiekio pajėgumų. Taigi Lenkijos teritoriją pasieks 8,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, iš kurių 2,5 mlrd. Kubinių metrų PGNiG galės siųsti toliau į šiaurę — į Lietuvą ir Suomiją. Likę 6 milijardai kubinių metrų neišspręs paklausos Lenkijoje problemos, 2,5 milijardo kubinių metrų — Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai — kelis kartus mažiau nei jų bendra paklausa.

Keli milijardai eurų investicijų į visus šiuos naujus vamzdynus, kurie neišspręs tų šalių, per kurių teritoriją jie praeis, problemų, neturi nieko bendro su energetika ir ekonomika, tai yra grynai politinis projektas, kurio vienintelis tikslas yra parodyti, kad laikomasi visos Europos antirusiškos tendencijos, nieko daugiau.

Apie namų numylėtinius

Vamzdyno projektas, sukurtas ir įgyvendintas vardan ES politinių tikslų, yra pirmas atvejis istorijoje, kuris savo absurdiškumu negali sukelti šypsenų. Lenkijos "PGNiG" neturi savo telkinių Šiaurės jūroje, ši įmonė jau keletą metų perka atskirų Norvegijos valstybinės įmonės "Equinor" (anksčiau "Statoil") projektų akcijų paketus. Paaiškėjo, kad ji atpirko tiek, kiek pakako finansinės PGNiG galios — 85 procentus "Baltic Pipe" pajėgumų. Tačiau "Equinor" net negalvoja savo gamybos planus pavesti ES ir Lenkijos svajonėms — Norvegija nėra ES dalis, ji yra daug savarankiškesnė valstybė.

Dėl techninių priežasčių 2018 metais "Equinor" sumažino gamybą dviem procentais, palyginti su 2017 metais, 2019 — dar šešiais procentais, o 2020 metais numatomas keturių procentų sumažėjimas gali padidėti dėl situacijos, susijusios su COVID-19, atsigavimu. iki 2017 metų lygio, kurio tikimasi iki 2024 -ųjų. Taigi "Equinor" negali kompensuoti savo Europos vartotojams 8,5 milijardo kubinių metrų dujų, kurias PGNiG ketina paimti iš Norvegijos telkinių. Bet dėl ​​to nesijaudinkite — kompensuos "Gazprom" susiderinusi su JK: "Gazprom" aprūpina "Equinor" klientus kitose Europos šalyse, Norvegija padidina tiekimus į Angliją.

Kitaip tariant, ji per metus tieks 8,5 mlrd. Kubinių metrų dujų, kurių „Gazprom“ greičiausiai negalės tiekti Lenkijai, kitoms Europos įmonėms pagal susitarimą, kuris bus sudarytas su „Equinor“. Milijardai investicijų į europinį antirusišką dujotiekio projektą nepakenks „Gazprom“ interesams, netenkins paklausos Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Suomijoje, tačiau leis visoms Europos žiniasklaidos priemonėms daug ir garsiai kalbėti apie „sunkią, bet sėkmingą ES kovą su Rusijos dujų diktatūra". Naminis katinas, turėdamas laisvo laiko, visada randa ką veikti, tačiau jam tam nereikia milijardų eurų - už tai mes gerbiame kates. Ar ES šalių mokesčių mokėtojai vertina savo lyderystę leidžiant pinigus tokiems projektams, nežinoma.

Vienaip ar kitaip, aiškiai atsekamas ES vadovybės noras pasiekti visišką Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo su Baltijos šalimis nutraukimą, ir šis noras egzistavo nuo pat to momento, kai atsirado idėja priimti Baltijos šalis į ES.

Savotiška idėja ir savotiškas vykdymas: Baltijos šalyse buvo sunaikinta branduolinė energija, nutraukti tiesioginiai Rusijos naftos tiekimai naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose, Lietuvoje, įgyvendintas itin sudėtingas dujotiekio projektas, padėtis su BRELL buvo privesta iki absurdo, tik šiemet Latvijos geležinkelis atleido ketvirtadalį savo darbuotojų, susijusių su toliau mažėjančia krovinių apyvarta, 2019 metais "Narva GRES" pajėgumai Estijoje buvo iš dalies uždaryti, Lietuva sumažino dujotiekio dujų pirkimo iš "Gazprom" apimtį ir padidino SGD pirkimo iš ... "Gazprom" apimtį (priminkime, kad SGD gamykla Vysocke priklauso 49,9 proc.  "Gazprom Bank", o suskystinimo dujas tiekia "Gazprom").

Už energetikos projektus atsakingi politikai žlugdo ekonomiką, tačiau niekas Baltijos šalyse net nebando grįžti prie sveiko proto. Dar įdomiau bus atidžiau pažvelgti į Baltijos šalių energetikos pramonės būklę šiuo metu, įvertinti kūrybinio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga rezultatus ir pabandyti padaryti tam tikras išvadas — išanalizuoti padarytas klaidas ir pabandyti rasti ką nors naudingo šiame nuostabiame eksperimente. Tai bus kitų nedidelio ciklo straipsnių tema.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, energetika, BRELL